Vos keli papildomi elektromobiliai mikrorajone gali turėti didelį poveikį gyventojų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų ligų prevencijos.
Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu, atliktu 2013–2019 m., vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojų lemia 3,2 proc. mažesnį astmos atvejų skaičių, kuomet žmonės kreipiasi į skubios pagalbos skyrių. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos klausimas – JAV kasmet astmos gydymui išleidžiama apie 56 mlrd. dolerių, iš kurių 50 mlrd. skiriama tiesioginiam gydymui.
Jei iki 2050 m. būtų visiškai pereita prie nulinių išmetimų transporto priemonių, tyrimai prognozuoja, kad būtų išvengta 2,7 mln. astmos priepuolių, išgelbėta 110 tūkst. gyvybių ir sutaupyta apie 1,2 trilijono dolerių sveikatos priežiūros išlaidų.
Lietuvoje skaičiai kuklesni, bet tendencijos – panašios. Šalyje gyvena apie 55 tūkst. suaugusiųjų, sergančių astma. Remiantis užsienio šalių duomenimis, vieno žmogaus astmos gydymas per metus gali kainuoti nuo €580 (Kipras) iki €1260 (Italija). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Lietuvoje astmos gydymo išlaidos siekia ne mažiau kaip 30 mln. eurų per metus, o tikėtina – apie 40–50 mln. eurų.
Šios išlaidos galėtų būti mažinamos, jei būtų spartinamas perėjimas prie tvaraus judumo. Vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės išmeta ne tik CO₂, bet ir kietąsias daleles, azoto oksidus ir kitus teršalus, kurie prisideda prie oro taršos ir smogo susidarymo. Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviam eismui, oro kokybė kartais pasiekia pavojingą lygį.
Aplinkosauginė padėtis keičiasi – mažėjant taršai iš transporto, smogo epizodų fiksuojama vis rečiau. Tačiau tolesnis progresas priklauso nuo politinių sprendimų ir gyventojų pasirinkimų. Elektrinės transporto priemonės, viešojo transporto plėtra ir aktyvaus judumo skatinimas – tai ne tik klimato strategijos dalis, bet ir investicija į visuomenės sveikatą.
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Asociatyvi nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>