Nors vis daugiau Europos vartotojų išreiškia norą pereiti prie žiedinės ekonomikos, realybė rodo – daugelis tam tiesiog nepasiruošę finansiškai. EU SOLSTICE projekto, vykdyto Katalonijoje, Berlyne, Prato ir Grenoblyje, rezultatai atskleidžia, kad kaina ir patogumas išlieka pagrindiniais veiksniais, lemiančiais vartotojų pasirinkimus. Kol dėvėti drabužiai, nuomos paslaugos ar taisymas bus brangesni ir mažiau patogūs nei greitoji mada, pastaroji ir toliau dominuos.
Pasaulinė tekstilės pramonė šiuo metu pasižymi vos 0,3 proc. žiediškumu – iš 3,25 mlrd. tonų medžiagų, sunaudojamų kasmet, daugiau nei 99 proc. yra pirminės kilmės. Pramonės poveikis aplinkai – nuo vandens taršos iki CO₂ emisijų ir atliekų kalnų – yra milžiniškas, o socialinė neteisybė vis dar giliai įsišaknijusi gamybos grandinėje.
Nors dauguma pokyčių iki šiol buvo nukreipti į gamybos procesų pertvarkymą, vartotojai taip pat turi svarbų vaidmenį. Jų pasirinkimai gali paskatinti prekių ženklus kurti ilgaamžius drabužius, o pakartotinis naudojimas ir taisymas – reikšmingai prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo.
Visose projekte dalyvavusiose teritorijose vartotojai patvirtino – kaina yra lemiamas veiksnys, nepriklausomai nuo to, ar perkamas naujas, dėvėtas ar taisomas drabužis. Kartais net vien įsitikinimas, kad žiedinės alternatyvos yra per brangios, atgraso nuo jų pasirinkimo. Dėvėtų drabužių pirkimas, nuoma ar taisymo paslaugos dažnai laikomos mažiau ekonomiškomis nei greitosios mados pasiūlymai, ypač kai tikrosios gamybos ir darbo sąnaudos lieka nematomos. Pavyzdžiui, džinsų taisymas už 20 eurų gali kainuoti tiek pat, kiek naujų įsigijimas.
Pastebėta ir socialinių skirtumų: aukštesnių pajamų rajonuose žiedinė mada dažnai suvokiama kaip išskirtinė ir aukštos kokybės, o žemesnių pajamų bendruomenėse svarbiausia – prieinamumas. Todėl žiediniai sprendimai turi būti pritaikyti skirtingoms auditorijoms – tiek kokybiški, tiek įperkami. Didesnė gamintojo atsakomybė galėtų padėti užpildyti šią spragą. Kol tvari mada nebus finansiškai naudinga visiems, ji liks nišine, o ne norma.
Nepakanka vien sąmoningumo – net žinodami apie žiedines galimybes, daugelis jų nenaudoja, nes jos nepritaikytos kasdieniam gyvenimui. Prieinamumas – tai ne tik fizinis pasiekiamumas, bet ir infrastruktūra, įgūdžių prieinamumas bei kultūrinis kontekstas. Berlyne, kur drabužių mainai ir nuomos schemos yra įprastos, vartotojų įsitraukimas buvo gerokai didesnis nei Katalonijoje, kur tokios paslaugos vis dar retos.
EU SOLSTICE projektas parodė, kad vartotojų elgesį formuoja kultūrinės normos, ekonominė padėtis, miesto ir kaimo skirtumai, net konkretūs rajonai. Net toje pačioje teritorijoje gali egzistuoti skirtingos praktikos – vieniems žiedinė mada yra siekiamybė, kitiems – būtinybė. Todėl žiedinės strategijos turi būti lokalios, atliepiančios konkrečių bendruomenių poreikius ir galimybes.
Mados pramonė toliau sparčiai plečiasi, o žiedinių sprendimų poreikis – didesnis nei bet kada. Vartotojų elgsena dažnai laikoma kliūtimi, tačiau ji taip pat gali tapti pokyčių varikliu. Jei žiediniai sprendimai bus lengvai prieinami, įperkami ir patrauklūs – žmonės juos rinksis.
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Asociatyvi nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>