Po trejus metus trukusių intensyvių derybų, rugpjūtį Ženevoje vykusios Jungtinių Tautų derybos dėl pasaulinės plastiko taršos sutarties baigėsi be susitarimo. Nepaisant daugiau nei 100 šalių pastangų, įskaitant Europos Sąjungą, Prancūziją, Kolumbiją ir Ramiojo vandenyno salų valstybes, derybos žlugo dėl nesutarimų, susijusių su plastiko gamybos ribojimu ir toksiškų medžiagų kontrole.
Pasak ekspertų, tai – rimtas smūgis globaliam bendradarbiavimui aplinkosaugos srityje. Derybų pirmininko pateikti du sutarties projektai buvo atmesti visų 184 dalyvavusių šalių, o galutinis dokumentas net neįtraukė konkrečių gamybos apribojimų, tik pripažino, kad dabartinis plastiko vartojimo lygis yra „nepateisinamas“.
Pagrindinės derybų žlugimo priežastys
- Skirtingi požiūriai į plastiko gamybą. Kai kurios šalys, ypač naftą eksportuojančios, nenorėjo riboti naujo plastiko gamybos. Jos siūlė spręsti problemą per atliekų tvarkymą ir perdirbimą, o ne mažinant gamybą.
- Šalių, trukdančių susitarimui, įtaka. Nedidelė grupė valstybių, ginančių savo ekonominius interesus, nuolat stabdė pasiūlymus, kurie galėjo padėti sumažinti plastiko taršą.
- Vieningo sutarimo reikalavimas. Derybose sprendimai priimami tik tada, kai visos šalys sutinka. Todėl net kelių šalių nepritarimas reiškia, kad susitarimas negali būti pasiektas.
Pasak Prancūzijos ekologinės pereigos ministrės Agnès Pannier-Runacher, nedidelė šalių grupė, vadovaujama trumpalaikių finansinių interesų, užkirto kelią ambicingai sutarčiai. Tuvalu atstovas, kalbėdamas 14-os Ramiojo vandenyno salų vardu, pabrėžė, kad be globalios sutarties plastiko tarša ir toliau niokos jų ekosistemas, maisto saugumą ir kultūrą.
Nepaisant nusivylimo, kai kurios šalys išreiškė viltį, kad ateityje bus galima grįžti prie derybų. Europos Komisijos komisarė Jessika Roswall pažymėjo, jog reikia sąžiningai įvertinti procesą ir mokytis iš jo.
Šiuo metu pasaulis lieka be teisiškai įpareigojančios plastiko taršos mažinimo strategijos. Tai reiškia, kad plastiko gamyba ir toliau augs, o mikroplastikai vis giliau skverbsis į aplinką ir žmogaus organizmą.
Metas kurti naujas koalicijas?
Aplinkosaugos aktyvistų teigimu, Ženevoje žlugusios pasaulinės plastiko sutarties derybos atskleidė gilų struktūrinį trūkumą tarptautinėse aplinkosaugos derybose: kai sprendimai priklauso nuo vieningo sutarimo, net kelių šalių interesai gali sustabdyti visą pasaulio progresą.
Nors daugiau nei 100 valstybių siekė ambicingo susitarimo, derybos buvo sistemingai blokuojamos šalių, kurios gina savo naftos ir plastiko pramonės interesus. Tai ne tik diplomatinė nesėkmė – tai praleista galimybė apsaugoti milijonus žmonių ir ekosistemų nuo augančios plastiko krizės.
Derybų žlugimas rodo, kad dabartinis modelis nebeatitinka klimato ir aplinkosaugos iššūkių masto. Reikia naujo požiūrio – tokio, kuris leistų veikti tiems, kurie pasirengę imtis atsakomybės, net jei kai kurios šalys atsisako prisidėti.
Tai ne tik praleista galimybė – tai tylus pritarimas plastiko taršos plitimui. Kai kelios šalys, ginančios savo naftos pelnus, gali sustabdyti viso pasaulio pastangas, turime klausti: ar tikrai norime ateities, kurioje mikroplastikai bus mūsų vandenyje, maiste ir kraujyje? Jei daugiašalis bendradarbiavimas nebegali apsaugoti planetos, galbūt metas kurti naujas koalicijas, kurios gali.
Pagal užsienio šaltinius parengė R. Trainytė. Asociatyvi nuotrauka Unsplash.com.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų.