Vilniaus savivaldybės sprendimas nuo liepos mėnesio didinti viešojo transporto bilietų kainas sukėlė visuomenės diskusijas ir protestus. Nors savivaldybė teigia, kad kainų kėlimas leis gerinti paslaugų kokybę ir skatins miestiečius atsisakyti automobilių, ekspertai ir pilietinės organizacijos kelia klausimą – ar tai tikrai žingsnis link tvaresnio miesto, ar dar viena kliūtis socialiai pažeidžiamiems gyventojams?
Diskusijoje „Žalias ir dar žalesnis: transporto sektoriaus žalinimas – smegenų plovimas ar realūs veiksmai?“, kurią organizavo „Klimato reporteriai“, dalyvavo transporto ir socialinės politikos ekspertai. Tarp jų – Karolis Dekeris, Agata Subotovič (Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas), Domantas Tracevičius („Žiedinė ekonomika“) ir Naglis Autukas („Fridays for Future Lietuva“).
Tvarumas neturi reikšti atskirties
Viešasis transportas vis dažniau pristatomas kaip klimato krizės sprendimo dalis. Tačiau, kaip pabrėžia Agata Subotovič, bilieto kaina neturėtų tapti barjeru mobilumui. Kainų kėlimas gali didinti vadinamąjį transporto skurdo lygį – situaciją, kai žmogus dėl žemų pajamų negali pasiekti būtinų paslaugų ar įstaigų. Tai ypač aktualu senjorams, žmonėms su negalia ir mažas pajamas gaunantiems vilniečiams.
Pasak Naglio Autuko, Vilnius turėtų didžiuotis viena pigiausių viešojo transporto kainų Europoje, o ne ją kelti. „Žalioji politika neturėtų būti vykdoma mažas pajamas gaunančių asmenų sąskaita“, – teigia jis.
Technologijos – ne vienintelis atsakymas
Transporto ekspertas Karolis Dekeris primena, kad viešasis transportas sudaro tik apie 3 proc. visos transporto sektoriaus taršos. Reikšmingesni pokyčiai galimi keičiant kuro technologijas – pereinant prie biometano, vandenilio ar elektros. Tačiau tam reikalingos investicijos, politinė valia ir praktiniai sprendimai, įskaitant vairuotojų trūkumo problemą.
Socialinis teisingumas – klimato politikos pagrindas
Diskusijos dalyviai sutarė: tvarumo iniciatyvos turi būti vertinamos ne tik per technologinę, bet ir per socialinę prizmę. Žalioji politika turi mažinti nelygybę, o ne ją gilinti. Vilnius, tituluotas Europos žaliuoju miestu, praleido progą parodyti, kad žalesnis miestas gali būti ir teisingesnis.
Pagal Vystomojo bendradarbiavimo platformos informaciją. Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>