COP30 konferencijos dienomis Brazilijoje paskelbta Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) „World Energy Outlook 2025“ ataskaita tapo vienu iš svarbiausių renginio akcentų. Joje teigiama, kad pasaulinė energetikos sistema artėja prie esminio lūžio – atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra tampa nebesustabdomu procesu, nepaisant politinio pasipriešinimo kai kuriose šalyse, ypač Jungtinėse Valstijose.
Pasak IEA, per artimiausią dešimtmetį saulės, vėjo ir kitų švarių technologijų augimas lenks visus kitus energijos šaltinius. Agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų atsinaujinantys šaltiniai sudarys didžiąją dalį naujų elektros gamybos pajėgumų. Vien saulės energija sudarys apie 60 proc. šio augimo, nepaisant infrastruktūrinių iššūkių – tokių kaip tinklų perkrova ar leidimų išdavimo vėlavimai. Vėjo energetika, ypač jūrinė, sparčiai plečiasi Europoje ir Kinijoje, kur politinė valia ir investicijos išlieka stiprios.
Transporto sektoriuje elektrinių automobilių pardavimai auga sparčiau nei tikėtasi. IEA duomenimis, iki 2030 metų jie sudarys daugiau nei 40 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje. Biožaliavos ir žaliasis vandenilis tampa vis svarbesni sunkiajam transportui, ypač regionuose, kur elektrifikacija sudėtingesnė. Šilumos gamybos sektorius, dažnai pamirštamas klimato diskusijose, taip pat patiria pokyčių – vis daugiau šalių integruoja švarius šaltinius į pastatų šildymo sistemas.
Nepaisant šių teigiamų tendencijų, IEA perspėja, kad dabartinės politikos nepakanka norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Net ir optimistiniu scenarijumi pasaulis vis dar yra kelyje link 2,6 °C temperatūros kilimo iki amžiaus pabaigos. Tai geresnis rezultatas nei 3,6 °C, prognozuotas 2015 metais, tačiau vis dar kelia rimtą grėsmę žmonijos saugumui, žemės ūkiui ir pakrančių stabilumui.
Kaip pažymi „Eco-Business“, investicijos į atsinaujinančius šaltinius kai kuriose šalyse jau lenkia iškastinio kuro finansavimą. Indijoje, pavyzdžiui, už kiekvieną dolerį, investuotą į naftą ar anglis, skiriami keturi doleriai švarioms technologijoms. Tai rodo ne tik politinę valią, bet ir rinkos logiką – atsinaujinantys šaltiniai tampa ekonomiškai patrauklesni.
Vis dėlto kai kurie ekspertai kritikuoja IEA scenarijus kaip pernelyg konservatyvius. Rachel Cleetus iš „Union of Concerned Scientists“ teigia, kad agentūros „Current Policies Scenario“ neatspindi realių rinkos tendencijų ir gali būti politiškai motyvuotas. Nepaisant to, bendra kryptis aiški: pasaulis juda link švaresnės energetikos sistemos, o COP30 tampa svarbia platforma šiam pokyčiui įtvirtinti.
Klimato reporterių informacija.
Asociatyvi iliustracija: canva.com.