Šių metų lapkritį paskelbtas „Global Carbon Project“ tyrimas atskleidė niūrią tiesą: pasaulinės anglies dioksido emisijos iš iškastinio kuro 2025 m. pasieks rekordinį lygį – 38,1 mlrd. tonų. Tai reiškia, kad pasaulis vis dar tolsta nuo Paryžiaus susitarimo tikslų, kuriais siekiama išvengti katastrofiško klimato atšilimo.
Kaip rašo „The Guardian“, nors kai kurios šalys demonstruoja pažangą mažindamos emisijas, bendras vaizdas išlieka niūrus. Pasak tyrimo autorių, emisijos turėjo pasiekti piką iki 2025 m., jei norima išlaikyti tikimybę apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Tačiau vietoje to, emisijos šiemet auga 1,1 proc. viršydamos pastarųjų dešimtmečių vidurkį.
„Mes ne tik nejudame tinkama kryptimi – mes vis dar spaudžiame akceleratorių“, – teigia profesorius Pierre Friedlingstein iš Ekseterio universiteto, vienas iš tyrimo bendraautorių. Jis pabrėžia, kad kiekvienas papildomas CO₂ kiekis atmosferoje dar labiau mažina pasaulio galimybes išvengti pavojingų klimato pokyčių.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad pagrindiniai CO₂ absorbentai – sausumos ekosistemos ir vandenynai – silpnėja. Pasak „Carbon Brief“, dėl miškų naikinimo, sausros ir karščio žemė sugeria mažiau anglies nei anksčiau. Tuo tarpu vandenynai, nors ir išlieka svarbūs, taip pat susiduria su iššūkiais dėl šylančių paviršinių vandenų ir mažėjančio maišymosi.
Kaip teigia žurnalas „Nature“, net jei pasaulis rytoj sustabdytų visas emisijas, dabartinis CO₂ kiekis atmosferoje jau garantuoja tolesnį atšilimą. Tai reiškia, kad būtina ne tik mažinti emisijas, bet ir aktyviai šalinti CO₂ iš atmosferos – naudoti vadinamąjį „anglies šalinimą“, kuris vis dar yra brangus ir techniškai sudėtingas.
Nepaisant to, tyrimas pažymi ir kelis pozityvius ženklus. Daugiau nei 35 šalys sugebėjo sumažinti emisijas, tuo pačiu augindamos ekonomiką – tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Tačiau, kaip rašo „BBC“, šios šalys sudaro tik nedidelę dalį pasaulio emisijų, todėl jų pastangos, nors ir svarbios, nekompensuoja augimo kitur.
Tyrimo autoriai ragina nedelsti. „Kiekvienas prarastas dešimtmetis reiškia didesnę riziką, didesnes išlaidas ir mažesnį pasirinkimų spektrą ateityje“, – pabrėžia jie.
Klimato reporterių informacija.
Plačiau apie tyrimą >>