Amazonės balsas COP30: vietinės tautos kuria savo darbotvarkę

Dalintis

Šiuo metu Brazilijos mieste Beléme vyksta COP30 – tarptautinė klimato kaitos konferencija. Greta oficialių susitikimų vietos tautų atstovai surengė savo renginį – „Aldeia COP“. Tai alternatyvus renginys, skirtas aptarti, kaip klimato krizė veikia vietos bendruomenių gyvenamąsias žemes. Renginys vyksta Federaliniame Paros universitete ir subūrė apie 3 tūkstančius dalyvių iš įvairių Brazilijos regionų ir kitų šalių. Jį remia Brazilijos Vietinių tautų reikalų ministerija.

„Aldeia COP“ tapo svarbia erdve, kurioje vietos bendruomenės gali išsakyti savo pozicijas ir reikalavimus. Čia diskutuojama apie miškų atkūrimą, upių išdžiūvimą, maisto saugumą, sveikatos apsaugą ir klimato teisingumą. Taip pat keliami klausimai, kurie dažnai lieka nuošalyje oficialiose konferencijos erdvėse – pavyzdžiui, vietinių tautų švietimas ar tradicinė medicina.

Ypač aktyviai diskusijose dalyvauja moterys iš vietinių bendruomenių. Jos kalba apie tai, kaip klimato pokyčiai veikia kasdienį gyvenimą – nuo vandens trūkumo iki maisto gamybos ir sveikatos problemų. Jungtinių Tautų ataskaitose pabrėžiama, kad vietinių moterų žinios ir patirtis yra svarbios sprendžiant aplinkosaugos klausimus.

Vienas iš pagrindinių vietinių tautų lūkesčių – žemių demarkacija. Tai procesas, kuriuo valstybė oficialiai pripažįsta, kad tam tikros teritorijos priklauso vietinėms bendruomenėms. Tokiu būdu jos įgyja teisę naudotis žeme, apsisaugoti nuo neteisėto miškų kirtimo ar žemės užgrobimo ir gauti valstybės paramą. Vietinės tautos tikisi, kad COP30 metu Brazilijos vyriausybė paskelbs naujas teritorijų demarkacijas.

Brazilijos regionai – Amazonė, Caatinga, Cerrado, Pantanalas, Atlanto miškai – pasižymi skirtingomis gamtinėmis sąlygomis ir susiduria su skirtingais klimato iššūkiais. Caatinga – tai sausas, tik Brazilijai būdingas kraštovaizdis, kuriame vyksta spartus dirvožemio nykimas ir dykumėjimas. Cerrado – savanos tipo regionas, kur pusė teritorijos jau paversta žemės ūkio naudmenomis. Atlanto miškai, nors ir stipriai išretinti, kai kuriose vietose atkuriami vietinių bendruomenių pastangomis.

Nors Brazilijos Konstitucija garantuoja vietinių tautų teisę į tradicines žemes, daugelis teritorijų iki šiol nėra oficialiai pripažintos. Demarkacijos procesas dažnai stringa dėl politinių interesų, biurokratinių kliūčių ar teismų sprendimų. Be šio pripažinimo bendruomenės lieka pažeidžiamos ir negali užtikrinti savo kultūros, maisto šaltinių ar aplinkos apsaugos.

COP30 kontekste žemių demarkacija tampa ne tik teisiniu, bet ir klimato teisingumo klausimu. Vietinės bendruomenės, gyvenančios miškuose ir saugančios biologinę įvairovę, yra svarbūs partneriai kovoje su klimato krize. Jų teisės į žemę ir teritorijų apsauga yra būtina sąlyga siekiant pasaulinių klimato tikslų.

Kaip pabrėžia vietinių tautų atstovai, be jų dalyvavimo klimato sprendimai praranda ryšį su realybe. Jie gyvena arčiausiai gamtos, saugo miškus, upes ir biologinę įvairovę. Todėl jų žinios ir patirtis turi būti įtrauktos į sprendimų priėmimą.


Klimato reporterių informacija. Foto: Bruno PeresAgência Brasil.