Šią savaitę Beléme, Brazilijoje, vykstančioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP30 prasidėjo svarbiausia derybų fazė – į susitikimus atvyko šalių ministrai. Po pirmosios savaitės, kuri buvo skirta techninėms diskusijoms, dabar dėmesys sutelktas į politinius sprendimus. Konferencijos vadovai ragina delegatus spartinti darbą ir iki trečiadienio susitarti dėl vadinamojo Belémo politinio paketo (angl. Belém political package) – bendro susitarimo, kuris apimtų apie 14 svarbiausių klimato temų.
Vienas pagrindinių ginčų – klimato finansavimas. Besivystančios ekonomikos šalys reikalauja, kad turtingesnės valstybės skirtų daugiau lėšų kovai su klimato kaita. Jos nori susitarti dėl naujo bendro finansavimo tikslo (angl. New Collective Quantified Goal, NCQG), kuris padėtų aiškiai nustatyti, kiek pinigų turėtų būti skiriama išsivysčiusių šalių. Tačiau pastarosios nenori grįžti prie šios temos ir siūlo nebesvarstyti bendros sumos. Tai gali tapti rimta kliūtimi paskutinėmis konferencijos dienomis.
Kitas svarbus klausimas – prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas. Daug šalių siūlo trigubinti šiuo metu numatytą finansavimą – nuo 40 milijardų dolerių per metus, kaip buvo sutarta Glazge 2021 m., iki 120 milijardų. Tačiau kai kurios turtingos šalys nenori įsipareigoti konkrečiai sumai. Jos siūlo sutelkti dėmesį į rodiklius (angl. indicators) – tai matuojami kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama pažanga, pavyzdžiui, ar šalis turi klimato rizikos vertinimus, perspėjimo sistemas ar atsparią infrastruktūrą.
Šie rodikliai susiję su Pasauliniu prisitaikymo tikslu (angl. Global Goal on Adaptation, GGA), kuris yra tarptautinis susitarimas padėti šalims prisitaikyti prie klimato poveikio. Tačiau kai kurios Afrikos šalys baiminasi, kad pernelyg konkretūs rodikliai gali tapti pretekstu atsisakyti finansavimo, jei šalis jų nepasieks. Pradinis rodiklių sąrašas siekė net 9 000 punktų, dabar siūloma jį sumažinti iki mažiau nei 100.
Dar viena problema – trūksta šalių nacionalinių klimato įsipareigojimų (angl. Nationally Determined Contributions, NDC). Tai dokumentai, kuriuose šalys nurodo, kaip planuoja mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jie turėjo būti pateikti jau vasarį, vėliau rugsėjį, bet iki šiol daugelis jų neatsirado. Be šių dokumentų sunku suprasti, ar pasaulis juda link tikslo – neviršyti 1,5 °C temperatūros kilimo.
Prekybos srityje Europos Sąjunga laikosi savo pozicijos dėl anglies pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM). Tai nauja tvarka, pagal kurią tam tikri produktai, importuojami į ES, turės papildomą mokestį, jei jų gamyba susijusi su didelėmis emisijomis. Tokiu būdu siekiama išvengti „anglies nutekėjimo“ (angl. carbon leakage) – kai gamyba perkeliama į šalis su silpnesnėmis klimato taisyklėmis. Tačiau besivystančios šalys kritikuoja CBAM, sakydamos, kad tai labiau prekybos barjeras nei klimato sprendimas.
Sekmadienio vakarą konferencijos vadovai paskelbė santrauką, kurioje išskyrė keturias pagrindines problemas: atotrūkį tarp dabartinių emisijų ir 1,5 °C tikslo, klimato finansavimą, prekybos priemones ir šalių ataskaitų skaidrumą. Šios temos bus sujungtos į vadinamąjį „mutirão“ sprendimą – tai Brazilijoje vartojamas žodis, reiškiantis kolektyvinį veiksmą. COP kontekste tai vadinama „bendru sprendimu“ (angl. cover decision).
Belémo politinis paketas turėtų apimti ir kitas svarbias temas, tokias kaip prisitaikymas ir teisingas perėjimas (angl. just transition) – tai užtikrinimas, kad perėjimas prie švarios energetikos būtų sąžiningas visoms visuomenės grupėms. Tačiau paketo apimtis ir bendros formuluotės kelia klausimų, ar pavyks pasiekti konkretų susitarimą.
Kol derybos vyksta už uždarų durų, Belémo gatvėse savaitgalį vyko vietinių bendruomenių ir čiabuvių eitynės, raginančios stiprinti aplinkosaugos priemones. Tai priminimas, kad COP nėra vien diplomatų susitikimas – tai ir vietinių žmonių balsų platforma, kurioje reikalaujama pokyčių.
Klimato reporterių informacija.
Parengta pagal užsienio spaudą.