Aukščiausio lygio klimato kaitos konferencijoje pristatyta Belémo deklaracija žymi istorinį posūkį – klimato politika tampa neatsiejama nuo kovos su skurdu, badu ir nelygybe.
COP30 atidarymo dieną pristatyta Belémo deklaracija dėl bado, skurdo ir į žmogaus teises orientuota klimato politika (Belém Declaration on Hunger, Poverty and People-Centered Climate Action), kurią jau parėmė 44 šalys, tarp jų ir Europos Sąjunga. Dokumentas ragina derinti klimato kaitos švelninimą (angl. mitigation) su prisitaikymu (angl. adaptation), ypač stiprinant socialinę apsaugą, pasėlių draudimą ir bendruomenių atsparumą.
Deklaracijoje pabrėžiama, kad klimato finansavimas turi būti nukreiptas į darbo vietų kūrimą, tvarų pragyvenimą ir paramą šeimos ūkiams, tradicinėms bendruomenėms bei miškų gyventojams. Numatyta pažangos peržiūra iki 2030 m. ir raginama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei finansinių srautų nuoseklumą.
Renginį organizavo Brazilijos socialinės plėtros ministerija (Ministério do Desenvolvimento Social e Assistência, Família e Combate à Fome/MDS) kartu su Pasauliniu aljansu prieš badą ir skurdą (Global Alliance against Hunger and Poverty).
Pagal IPES-Food vertinimą, deklaracija laikoma proveržiu, nes pirmą kartą aukščiausiu lygiu klimato veiksmai susiejami su socialiniu teisingumu, maisto saugumu ir skurdo mažinimu.
Tačiau ekspertai pažymi, kad jos sėkmė priklausys nuo politinės drąsos ir realaus finansavimo perskirstymo – ypač besivystančios ekonomikos šalims, smulkiesiems ūkininkams ir vietos bendruomenėms.
Dokumente siūloma iki 2035 m. padidinti klimato finansavimą iki 300 mlrd. JAV dolerių per metus, prioritetą teikiant socialinei apsaugai ir teisingai perėjai (angl. just transition).
Klimato reporterių informacija. Nuotrauka: Rafael Nedemeyer/COP30