Kategorija: Socialinis teisingumas
-
Pilietinė visuomenė kviečia ES keisti toną: nuo postkolonijinio požiūrio prie lygiaverčio dialogo
Sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje, kurioje vis stiprėja Pietų šalių balsas, Europos Sąjunga siekia išlikti patikimu, vertybėmis grįstu partneriu. Tačiau 2025 m. Europos vystymosi politikos centro (ECDPM) diskusinis dokumentas atskleidžia vis gilėjantį atotrūkį tarp ES deklaruojamų siekių ir realių veiksmų. Partneriai, ypač iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, vis dažniau kritikuoja ES dėl paviršutiniško įsiklausymo ir dvigubų…
-
Rekordinis paramos nuosmukis: 2024 m. oficiali parama vystymuisi vėl mažėjo
Paskelbti preliminarūs 2024 m. oficialios paramos vystymuisi (OPV) duomenys rodo dramatišką nuosmukį: parama, kurią skyrė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto šalys siekė 212,1 mlrd. JAV dolerių – įsipareigojimo paskirti 0,33 proc. nuo jų bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Palyginti su 2023 m., bendra OPV suma sumažėjo 7,1 proc. ir sustabdant penkerius metus…
-
Hondūras priešakinėse linijose: Klimato teisingumas ir ASONOG
Šiame straipsnyje kalbiname organizaciją ASONOG (isp. Asociación de Organismos No Gubernamentales) – nacionalinę Hondūro NVO platformą, kuri dirba klimato teisingumo ir žmogaus teisių srityje. Hondūras – viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų pasaulio valstybių. Mūsų pašnekovas – Chosė Ramónas, ASONOG direktorius ir aktyvistas. Audros palikimas: Mičas ir krizė „Hondūras dešimtmečius susiduria su sisteminiais iššūkiais, –…
-
Šiaurės ir Baltijos šalių balsas: skolos, žmogaus teisės ir klimato teisingumas
Artėjant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimams, Šiaurės ir Baltijos šalių pilietinės visuomenės organizacijos kreipiasi į šių institucijų valdytojus, ragindamos imtis esminių reformų. Organizacijos, dirbančios žmogaus teisių, skurdo mažinimo, klimato teisingumo ir sąžiningo išteklių paskirstymo srityse, išreiškia susirūpinimą dėl dabartinių skolų mechanizmų ir jų poveikio pažeidžiamoms šalims. Skolos tvarumo vertinimai – ne…
-
Išnaudojimo kaina: kaip greitoji mada kuria pasaulinę nelygybę
2013 metų balandžio 24 dieną Bangladeše sugriuvo aštuonerių aukštų Rana Plaza pastatas – viena didžiausių tragedijų šiuolaikinėje pramonės istorijoje. Žuvo daugiau nei 1 100 darbuotojų, dar apie 2 500 buvo sužeisti. Visi jie siuvo drabužius tokiems Vakarų prekių ženklams kaip „Primark“, „Benetton“, „Mango“ ir „H&M“. Ši tragedija nebuvo išimtis – tai simptomas globalios sistemos, kurioje…