Pastaruoju metu Europos Sąjunga vis dažniau mini terminą „Global Gateway“. Iš pirmo žvilgsnio jis skamba kaip dar vienas sudėtingas biurokratinis projektas, tačiau esmė kur kas paprastesnė: Europa nori investuoti į šalis, kurios turi mažiau pinigų, mažiau infrastruktūros ir daugiau klimato problemų, ir nori tai daryti ne iš aukšto, o normaliai – kaip su partneriais. Ne „mes jums duodam, jūs mums dėkojat“, o „darom kartu, kad visiems būtų geriau“.
Kodėl atsirado ši strategija?
Ilgus metus pasaulis buvo padalintas į dvi dalis. Turtingesnės šalys, vadinamos Globalia Šiaure, kuriose klesti technologijos, fabrikai ir universitetai. Ir tos, kurios dažnai tiekia žaliavas, bet iš to uždirba mažai – vadinamos Globaliais Pietumis. Klimato krizė šį skirtumą tik dar labiau išryškino. Daugiausia ją sukūrė turtingos valstybės, o didžiausius smūgius gauna tie, kurie prie krizės prisidėjo mažiausiai.
Europa suprato paprastą dalyką: jeigu Pietuose griūva ekonomika, klimatas ar sveikatos sistemos, tai grįžta ir į Šiaurę. Per migraciją, kainas, tiekimo grandines, saugumą. Todėl atsirado Global Gateway – bandymas tvarkyti reikalus taip, kad problemos būtų sprendžiamos ne tik tada, kai jau dega, bet ir iš anksto.
Kaip tai veikia kasdienybėje?
Global Gateway remiasi penkiomis sritimis, kurios tiesiogiai keičia žmonių gyvenimus. Pirmiausia – skaitmenizacija. Tai reiškia normalų internetą, saugius duomenis ir skaitmenines paslaugas, kurios leidžia žmonėms tvarkyti reikalus greičiau ir patogiau. Šalyse, kur internetas vis dar prabangos dalykas, tai yra didelis žingsnis į priekį.
Kita sritis – švari energija. Saulės elektrinės, vėjo jėgainės, nauji elektros tinklai. Tai paprastas būdas užtikrinti, kad žmonės turėtų elektrą ir nebūtų priklausomi nuo brangių, nešvarių šaltinių. Švari energija tampa ne tik klimato, bet ir ekonomikos pagrindu.
Transportas – dar viena svarbi dalis. Keliai, tiltai, uostai, kurie leidžia prekėms judėti greičiau ir pigiau. Tai tiesiogiai padeda vietos verslams uždirbti daugiau ir kurti darbo vietas. Sveikatos apsauga taip pat yra prioritetas: modernios laboratorijos, vakcinų gamyba, ligoninių atnaujinimas. Pandemija parodė, kad priklausomybė nuo importo gali kainuoti gyvybes, todėl vietinė sveikatos infrastruktūra yra būtina.
Galiausiai – švietimas ir mokslas. Mokyklos, universitetai, tyrimai, kurie suteikia jaunimui ateitį, o ne tik išvykimo planus. Tai investicija į žmones, kuri ilgainiui keičia visą šalies kryptį.
Klimato krizė: kodėl tai ne „pagalba“, o teisingumas
Klimato krizė yra nelygi. Turtingos šalys sukūrė didžiąją dalį emisijų, o didžiausius nuostolius patiria tie, kurie prisidėjo mažiausiai. Todėl Global Gateway investuoja į projektus, kurie padeda žmonėms prisitaikyti prie ekstremalių pokyčių: apsaugoti ūkius nuo sausros, statyti potvynių barjerus, kurti švarią energiją, stiprinti bendruomenių atsparumą.
Tai nėra „pagalba“. Tai yra teisingumo atkūrimas – bandymas sumažinti nelygybę, kuri susikaupė per dešimtmečius.
Ar tai tik gražūs žodžiai?
Gali būti. Bet pinigai tikri: iki 2027 metų Europa planuoja investuoti apie 400 milijardų eurų. Ir projektai vyksta ne „už Pietus“, o kartu su jais. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės turi daugiau balso, o sprendimai priimami ne Briuselyje prie kavos, o ten, kur žmonės gyvena. Jeigu statomas kelias, tai ne tam, kad gražiai atrodytų, o tam, kad vietos žmonėms būtų nauda.
Kodėl tai svarbu mums?
Klimato krizė niekur nedings, o pasaulio ekonomika yra sujungta. Nestabilumas Pietuose reiškia nestabilumą Šiaurėje. Be to, Lietuva pati dalyvauja šiuose procesuose – nuo Ukrainos atstatymo iki partnerystės Palestinoje ir Afrikoje. Tai nėra tolimos istorijos. Tai yra mūsų saugumo, ekonomikos ir ateities dalis.
Global Gateway yra bandymas tvarkyti reikalus pasaulyje taip, kad niekas neliktų už borto. Kad šalis, kuriai šiandien sunkiau, rytoj turėtų internetą, elektrą, kelius, sveikatos apsaugą ir apsaugą nuo klimato krizės. Kad žmonės galėtų gyventi oriai, o ne tik išgyventi. Ir kad pasaulis, kuriame gyvename, būtų šiek tiek teisingesnis – ne tik ant popieriaus, bet ir realybėje.
Klimato reporterių informacija. Asociatyvi iliustracija sukurta DI pagalba.
