Šią savaitę Brazilijos mieste Beléme prasidėjo COP30 – didžiausia pasaulyje klimato konferencija, kurioje dalyvauja beveik 200 šalių atstovai. Jie beveik dvi savaites diskutuos, kaip kovoti su klimato kaita, mažinti anglies dvideginio emisijas ir apsaugoti gamtą. Tačiau viena tema dažnai lieka nuošalyje – lyčių lygybė.
Pasak moteris atstovaujančių organizacijų, klimato krizė ne visus paveikia vienodai. UNESCO duomenimis, net 80 proc. žmonių, priverstų palikti namus dėl stichinių nelaimių, yra moterys ir mergaitės. Jos taip pat turi 14 kartų didesnę tikimybę mirti per gamtos katastrofas. Ir nors jos yra tarp labiausiai pažeidžiamų, jų balsas sprendimų priėmimo erdvėse vis dar retas.
Lyčių lygybės tema klimato konferencijose atsirado tik 2001 metais, nors COP renginiai vyksta nuo 1995-ųjų. Po to sekė ilgas tylos laikotarpis, kol 2014 m. buvo sukurtas pirmasis Jungtinių Tautų planas, skirtas moterų dalyvavimui klimato politikoje. Jis buvo išplėstas 2019 m. ir dabar, COP30 konferencijoje, planuojama patvirtinti naujas gaires iki 2035 metų.
Tačiau dokumentai – dar ne veiksmai. Nors dauguma šalių savo klimato planuose mini lyčių lygybę, tik nedidelė dalis iš tiesų numato konkrečias priemones. Trūksta finansavimo, stebėsenos ir politinės valios.
Brazilijoje moterys sudaro 28 proc. gyventojų, tačiau tarp 22 oficialių COP30 konferencijos atstovų – tik viena juodaodė moteris. Todėl šiemet Brazilijos vyriausybė ėmėsi veiksmų: įkurtas darbo grupė „Moterys COP30“, organizuojami renginiai, parodos ir diskusijos, o pirmoji ponia Janja Lula da Silva paskirta specialiąja atstove moterų klausimams konferencijoje.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Geledés – Juodaodžių moterų institutas, siekia, kad klimato politika būtų ne tik ekologiška, bet ir teisinga: atsižvelgtų į rasę, lytį ir socialinę padėtį. Jų tikslas – kad moterų balsai, ypač tų, kurios gyvena arčiausiai gamtos ir labiausiai jaučia jos pokyčius, būtų išgirsti ne tik renginiuose, bet ir derybų salėse.
COP30 Beléme – tai ne tik konferencija apie klimatą. Tai proga permąstyti, kas turi teisę kalbėti apie ateitį, ir kas iki šiol buvo palikti už durų.
Klimato reporterių informacija. Parengta pagal InfoAmazonia. Asociatyvi nuotrauka – Unsplash.com.