Tarptautinės organizacijos Eurodad ir Global Alliance for Tax Justice (GATJ) siūlo naują būdą, kaip kovoti su klimato krize – papildomą pelno mokestį didžiausioms naftos ir dujų kompanijoms. Jų teigimu, dabartinė klimato finansavimo sistema yra nepakankama, o taršiausios pramonės šakos vis dar gauna milžiniškus pelnus.
Skaičiuojama, kad jei nuo 2015 metų – kai buvo pasirašta Paryžiaus klimato susitarimas – būtų taikytas 20 proc. papildomas mokestis 100 didžiausių pasaulio iškastinio kuro kompanijų pelnui, būtų surinkta apie 1,08 trilijono JAV dolerių. Tai galėtų tapti papildomu šaltiniu klimato finansavimui, ypač šalyse, kurios labiausiai kenčia nuo klimato kaitos padarinių.
Šis siūlymas skiriasi nuo įprastų aplinkosaugos mokesčių, tokių kaip anglies dioksido kainodara, kurie dažnai neproporcingai paveikia vartotojus ir mažas pajamas turinčius žmones. Vietoj to, siūloma apmokestinti pačias taršiausias įmones – tai vadinama „taršos mokėtojo principu“.
Lapkritį pasirodžiusioje organizacijų ataskaitoje „Tegu teršėjai moka“ siūloma, kad:
- Valstybės įvestų 20 proc. pelno mokestį iškastinio kuro kompanijoms, kol tarptautinės taisyklės bus suderintos Jungtinių Tautų lygmeniu.
- ES galėtų taikyti ne mažesnį kaip 33 proc. mokestį, tęsdama vadinamąjį „solidarumo įnašą“.
- Iki 2050 metų mokestis galėtų būti didinamas, siekiant visiško perėjimo nuo iškastinio kuro.
Paskaičiuota, kad 2022, 2023 ir 2024 metais toks mokestis būtų sugeneravęs atitinkamai 236 mlrd., 184 mlrd. ir 147 mlrd. dolerių. Šie pinigai galėtų būti skirti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, žaliosios energetikos plėtrai ir paramai pažeidžiamoms šalims.
Pasak ataskaitos autorių, tai ne tik teisingesnis būdas paskirstyti atsakomybę, bet ir galimybė užtikrinti, kad klimato finansavimas būtų pastovus, pakankamas ir paremtas realia ekonomine veikla.
Klimato reporterių informacija.
Parengta paga Eurodad ir Global Alliance for Tax Justice pranešimą. Iliustracija – Eurodad.
Ataskaitą galima atsisiųsti čia.