-

Spūsčių mokesčiai: kaip pasaulio miestai sprendžia eismo problemas
Eismo spūstys tampa vis didesniu iššūkiu miestams visame pasaulyje. Kai kurios savivaldybės imasi aktyvių veiksmų, siekdamos sumažinti transporto srautą ir oro taršą. Viena iš efektyviausių priemonių – spūsčių mokesčiai, kurie veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose miesto zonose kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones, keliauti kitu metu arba visai atsisakyti kelionės automobiliu.…
-

„Le Monde“: 40 metų propagandos melų apie plastiką
Siekiant priimti Pasaulinę plastiko sutartį, iki šiol buvo susiduriama su nuolatiniu iškastinį kurą išgaunančių šalių bei plastiko ir chemijos pramonės lobistų, pasisakančių prieš privalomus gamybos ribojimus ir siūlančių koncentruotis tik plastiko į perdirbimą, pasipriešinimu. Dėl to rugpjūtį Ženevoje vykusios derybos dėl Pasaulinės plastiko sutarties žlugo, valstybėms eilinį kartą nepavykus susitarti dėl esminių sutarties klausimų. Žlugusios…
-

Europos piliečiai klimato krizę vadina viena didžiausių grėsmių: ką galime padaryti Lietuvoje?
Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia…
-

Mažesni muitai mainais į energetinę priklausomybę: Europa lipa ant to paties grėblio?
Donaldo Trumpo prekybos politika žymi naujos eros pradžią globalioje prekybos politikoje, kuri keičia pasaulio rinkas, nuo laisvosios prekybos sukant link atviro protekcionizmo ir ekonominės prievartos. Visa tai neigiamai atsiliepia tarptautiniams santykiams ir destabilizuoja tarptautinę sistemą, kurioje vis labiau įsigali transakcinė politika, o ekonomika traktuojama kaip politinių tikslų siekimo priemonė. Nors tokios politikos ilgalaikį poveikį dėl…
-

Kiek kainuoja tarša? Elektromobiliai gali sumažinti astmos atvejų skaičių ir išlaidas sveikatai
Vos keli papildomi elektromobiliai mikrorajone gali turėti didelį poveikį gyventojų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų ligų prevencijos. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu, atliktu 2013–2019 m., vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojų lemia…
-

Žiedinė mada: norime, bet negalime sau leisti?
Nors vis daugiau Europos vartotojų išreiškia norą pereiti prie žiedinės ekonomikos, realybė rodo – daugelis tam tiesiog nepasiruošę finansiškai. EU SOLSTICE projekto, vykdyto Katalonijoje, Berlyne, Prato ir Grenoblyje, rezultatai atskleidžia, kad kaina ir patogumas išlieka pagrindiniais veiksniais, lemiančiais vartotojų pasirinkimus. Kol dėvėti drabužiai, nuomos paslaugos ar taisymas bus brangesni ir mažiau patogūs nei greitoji mada,…
-

Ženevoje žlugusios pasaulinės plastiko sutarties derybos kelia nerimą: pasaulis lieka be bendros strategijos
Po trejus metus trukusių intensyvių derybų, rugpjūtį Ženevoje vykusios Jungtinių Tautų derybos dėl pasaulinės plastiko taršos sutarties baigėsi be susitarimo. Nepaisant daugiau nei 100 šalių pastangų, įskaitant Europos Sąjungą, Prancūziją, Kolumbiją ir Ramiojo vandenyno salų valstybes, derybos žlugo dėl nesutarimų, susijusių su plastiko gamybos ribojimu ir toksiškų medžiagų kontrole. Pasak ekspertų, tai – rimtas smūgis…
-

Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-

Naujasis daugiametis ES biudžetas: teks rinktis tarp laisvės, gerovės arba aplinkosaugos
Liepos 16 dieną Europos Komisija pristatė naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2028-2034 metams pasiūlymą. Komisijos pirmininkė Urzula fon der Laien (Ursula von der Leyen) biudžetą pristatė kaip didesnį, išmanesnį ir ambicingiausią, koks yra buvęs iki šiol. Jau netrukus po pristatymo prasidėjo intensyvios diskusijos dėl vadinamosios daugiametės finansinės perspektyvos prioritetų, pajamų, išlaidų ir kt. Štai taupesnės…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.


