Šią savaitę Adis Abeboje (Etiopija) vykusiame Afrikos klimato viršūnių susitikime žemyno lyderiai išsakė vieningą poziciją – klimato finansavimas turi būti vertinamas ne kaip labdara, o kaip strateginė investicija į bendrą planetos ateitį. Kaip rašo „Bloomberg Green“, Afrikos valstybės siekia nutolti nuo „pagalbos“ retorikos ir kviečia pasaulį matyti jas kaip lygiavertes partneres, galinčias prisidėti prie globalių klimato sprendimų.
Nepaisant to, kad Afrika atsakinga už vos 4 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ji yra viena labiausiai nukentėjusių nuo klimato kaitos padarinių. Potvyniai, sausros ir kiti ekstremalūs reiškiniai kasmet sukelia milijardinius nuostolius, o infrastruktūros pažeidžiamumas dar labiau didina žalą. Vien potvyniai sudaro apie 70 proc. klimato sukeltų nuostolių žemyne, o jų metinė kaina siekia apie 13 mlrd. dolerių.
Susitikimo metu buvo akcentuota, kad dabartinis finansavimo modelis – dažnai paremtas paskolomis – ne tik nepakankamas, bet ir pavojingas. Daugelyje Afrikos šalių klimato prisitaikymo išlaidos finansuojamos skolintomis lėšomis, kurios atitraukia resursus nuo sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų būtinų paslaugų. Tuo metu pažadai iš turtingų valstybių – skirti 100 mlrd. dolerių per metus klimato veiksmams besivystančiose šalyse – vis dar lieka neįgyvendinti. Nors pernai įsipareigota šią sumą padidinti iki 300 mlrd. dolerių iki 2035-ųjų, pastaruoju metu Europos ir JAV vyriausybės paskelbė apie užsienio pagalbos mažinimą.
Afrikos klimato viršūnių susitikimas, organizuotas kartu su Afrikos Sąjunga, šiemet vyko su šūkiu „Pagreitinti pasaulinius klimato sprendimus: finansavimas Afrikos atspariam ir žaliam vystymuisi“. Susitikimo pabaigoje priimta Addis Abeba deklaracija, kurioje Afrikos šalys įsipareigojo tapti pasauliniu atsinaujinančios energijos ir klimato sprendimų centru. Dokumente išskirti trys prioritetai: spartinti atsinaujinančios energijos plėtrą, sukurti Afrikos strateginių mineralų gamintojų koaliciją ir saugoti gamtinį paveldą per miškų atkūrimą.
Afrikos šalys siekia būti matomos ne kaip pažeidžiamos, o kaip sprendimų kūrėjos. Žemynas turi strateginių išteklių, reikalingų pasaulio dekarbonizacijai – tai traukia investicijas iš Kinijos, Šveicarijos, Singapūro ir kitų šalių, kurios siekia plėtoti anglies kompensavimo projektus. Be to, Afrika yra namai 17 proc. pasaulio miškų, įskaitant Kongo baseiną – antrą pagal dydį atogrąžų mišką po Amazonės – ir turi 60 proc. pasaulio neišnaudotos dirbamos žemės, kuri galėtų padėti mažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje.
Etiopija šią savaitę oficialiai paskelbė apie savo kandidatūrą rengti COP37 klimato konferenciją 2032 metais – tai būtų galimybė parodyti pasauliui žemyno potencialą ir lyderystę klimato srityje. Susitikimas laikomas svarbiu žingsniu prieš lapkritį vyksiančią JT klimato konferenciją COP30 Brazilijoje, kur Afrikos šalys sieks pristatyti vieningą poziciją ir reikalauti konkrečių veiksmų iš turtingųjų valstybių.
Nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>