Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos.
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia rimtą susirūpinimą dėl ateities. Be to, tyrimas analizavo, kaip klimato krizė vaizduojama žiniasklaidoje, ir kas, piliečių nuomone, turėtų imtis iniciatyvos sprendžiant šią problemą.
Investuoti dabar – kad nereikėtų mokėti brangiau vėliau
Klimato kaita, pasak europiečių, yra viena iš trijų didžiausių žmonijos problemų – ją lenkia tik ginkluoti konfliktai ir skurdas. Lietuvoje klimato krizė užima net antrą vietą. 83 proc. Lietuvos gyventojų ir 84 proc. europiečių ją laiko „rimta problema“.
Tuo pačiu metu klimato veiksmai vertinami kaip kelias į sveikesnę ir ekonomiškai tvaresnę ateitį. Net 77 proc. europiečių (70 proc. Lietuvoje) mano, kad investicijos į žaliąją transformaciją kainuotų mažiau nei klimato kaitos padaryta žala.
Kas turėtų imtis veiksmų?
Nors klimato kaita yra kolektyvinis iššūkis, dauguma europiečių mano, kad pagrindinė atsakomybė tenka nacionalinėms vyriausybėms, Europos Sąjungai ir pramonei – būtent tokia tvarka.
Apklausa taip pat pabrėžia šių veikėjų bendradarbiavimo svarbą. 84 proc. ES piliečių (83 proc. Lietuvoje) mano, kad Europos įmonėms reikia daugiau paramos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulinėje švarių technologijų rinkoje. Be to, 77 proc. europiečių (70 proc. Lietuvoje) teigia, kad pramonės konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo įgyvendinti tvarias praktikas.
Klimato komunikacija – vis dar spragos
Nepaisant plačiai pripažįstamos klimato krizės svarbos, tyrimas atskleidžia informacijos trūkumą. 52 proc. ES piliečių mano, kad tradicinė žiniasklaida nepakankamai aiškiai informuoja apie klimato kaitą. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – 59 proc. Be to, 53 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad jiems sunku rasti patikimą informaciją socialiniuose tinkluose.
Ši spraga rodo gilesnę problemą – žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės supratimą. Lietuvoje didelę dalį turinio kuria verslo interesų grupės, kurios kartais skleidžia klaidinančią informaciją. Vienas ryškiausių pavyzdžių – biodegalų pramonė, kuri, nepaisant subsidijų, daro daugiau žalos aplinkai nei naudos. Oligarchai, susiję su šia pramone, aktyviai samdo lobistus ir žiniasklaidos kanalus, kad formuotų palankų, bet klaidinantį naratyvą.
Žaliasis kursas – visuomenės palaikomas
Nepaisant iššūkių, Europos ir Lietuvos piliečiai tvirtai palaiko žaliojo kurso tikslus. 81 proc. ES gyventojų ir 71 proc. lietuvių pritaria siekiui iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
Tačiau tam, kad šie tikslai taptų realybe, reikia aiškių veiksmų. Dauguma lietuvių (58 proc.) mano, kad verslas ir pramonė yra pagrindiniai veikėjai, turintys skatinti klimato veiksmus. Tai reiškia, kad ne tik valdžios institucijos, bet ir įmonės turi prisiimti atsakomybę už pokyčius.
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Asociatyvi nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>