Liepos 16 dieną Europos Komisija pristatė naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2028-2034 metams pasiūlymą. Komisijos pirmininkė Urzula fon der Laien (Ursula von der Leyen) biudžetą pristatė kaip didesnį, išmanesnį ir ambicingiausią, koks yra buvęs iki šiol.
Jau netrukus po pristatymo prasidėjo intensyvios diskusijos dėl vadinamosios daugiametės finansinės perspektyvos prioritetų, pajamų, išlaidų ir kt. Štai taupesnės ES šalys ėmė protestuoti, jog beveik 2 trilijonų eurų dydžio septynerių metų biudžetas yra gerokai per didelis. Tuo tarpu kai kurios ekspertų grupės, nevyriausybinės organizacijos, Europos Parlamento atstovai ir net pačios Komisijos nariai kritikavo pasiūlymą dėl ambicijų stokos, nepakankamo subalansavimo, nuosavų išteklių trūkumo ir t.t.
Tokios diskusijos tęsis dar dvejus metus, o, spaudžiant valstybėms narėms, lobistams ir įvairiausio pobūdžio interesų grupėms, daugiamečio europinio biudžeto pasiūlymas beveik neabejotinai dar bus ne kartą keičiamas.
Nepaisant to, galima aiškiai įvardyti, jog pastaruoju metu pakitus ES prioritetams ir tolstant nuo Žaliojo kurso, daugiametėje finansinėje perspektyvoje klimatui, aplinkosaugai ir vystomajam bendradarbiavimui dėmesio bus skiriama gerokai mažiau.
Vis dėlto, džiaugtis (arba liūdėti – priklausomai nuo pozicijos dėl ES prioritetų) dėl naujojo europinio biudžeto dar gerokai per anksti.
Derybų dėl daugiametės finansinės perspektyvos metu išlaidos paprastai būna perskirstomos bei gerokai apkarpomos – juolab, kad jau šiuo metu didžiausia bloko ekonomika ir milžinišką svorį europinių sprendimų priėmime turinti Vokietija laikosi pozicijos, kad būsimasis biudžetas savo dabartine apimtimi yra per didelis.
Ekonomika, saugumas arba aplinkosauga
Buvusio Europos Centrinio Banko prezidento Marijaus Dragi (Mario Draghi) parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje akcentuojama, jog ES turėtų koncentruotis į tris prioritetus: gynybinių pajėgumų didinimą, ekonomikos modernizavimą ir perėjimą prie švarių technologijų (angl. clean-tech).
Investicijų apimtis šiems prioritetams kasmet turėtų sudaryti iki maždaug 5 proc. europinio BVP (maždaug 800 mlrd. eurų), kas iš esmės yra nereali ir precedento neturinti ambicija. Palyginimui, papildomos investicijos pagal Maršalo planą 1948-51 metais siekė maždaug 1-2 proc. BVP kasmet.
Anot M. Draghi, ES yra pasiekusi tokią ribą, kuomet, nesiimant atitinkamų veiksmų, jai teks aukoti savo laisvę, gerovę arba aplinkosaugą. Nereikia toli žvelgti į priekį: jau dabar galima drąsiai teigti, jog šiuo metu būtent tai ir vyksta. Dėl žiojinčių viešųjų finansų skylių ir nuo 2024-ųjų reikšmingai pasikeitusios politinės konsteliacijos, klimato ir aplinkosaugos politika ES sistemingai – o dažnai ir nepagrįstai – aukojama vardan ekonominių interesų. Tai aiškiai demonstruoja ir naujojo europinio biudžeto pasiūlymas.
Bioįvairovė stumiama į užribius
Klimato ir biologinės įvairovės išlaidų įsipareigojimas biudžeto pasiūlyme įtrauktas į platesnį – 35 proc. aplinkosaugos išlaidų – tikslą. Nevyriausybinė organizacija WWF pabrėžia, jog vis dėlto šiose srityse naujojo europinio biudžeto pasiūlymas yra ne toks ambicingas, palyginus su ankstesniu. Pavyzdžiui, biologinė įvairovė biudžeto pasiūlyme nebeturi atskiros išlaidų dalies. Tuo tarpu pernai ši dalis sudarė 7,5 proc., o 2026 ir 2027 metais ji turėjo siekti 10 proc.
WWF teigimu, toks pokytis sukurs „konkurenciją“ tarp biologinės įvairovės ir kitų žaliųjų projektų, juolab, kad pačios Komisijos duomenimis, ES jau dabar susiduria su apytikriai 37 mlrd. eurų kasmetiniu biologinės įvairovės apsaugos finansavimo trūkumu.
Be to, kaip teigia WWF, tai prieštarauja pačios Komisijos ekonominiams įrodymams, jog viešosios investicijos į klimato ir biologinę įvairovės iniciatyvas turi būti skubiai didinamos, taigi, toks sprendimas kelia riziką, jog aplinkosauga naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje bus nustumta į šalį.
Kritika ir žemės ūkio finansams
Tuo tarpu įtakingos „minčių kalvės“ „Bruegel“ analitikų tyrimas atskleidė, kad tiesioginės pajamų subsidijos ūkininkams ES neturi jokio aiškaus pagrindimo – jos neužtikrina maisto saugumo ir iš esmės atlieka socialinės politikos funkciją.
ES bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų, kurios iki šiol sudarė net trečdalį europinio biudžeto, mažinimas europinio biudžeto pasiūlyme yra sveikintinas (nors ir ne galutinis) sprendimas. Anot „Bruegel“ analitikų, dabartinė žemės ūkio praktika yra ypatingai žalinga aplinkai, įskaitant ir biologinę įvairovę, kuri europinio biudžeto pasiūlyme, kaip jau matėme, beveik ignoruojama.
Tad ką daryti su BŽŪP? „Bruegel“ teigimu, žemės ūkio subsidijų panaikinimas – politiškai neįmanomas. Tačiau apskritai jos turėtų būti perkeltos į nacionalinius biudžetus, kas, savo ruožtu, leistų išlaisvinti nemažai lėšų sritims, kuriančioms „tikrą europinę pridėtinę vertę“.
„Europa pirmiausia“
Šių metų sausio pabaigoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network) pristatyta Europos darnaus vystymosi ataskaita atskleidė sukrečiančius duomenis – nors tarptautiniu mastu ES save pozicionuoja kaip žaliųjų iniciatyvų lyderę bei patikimą partnerę Globaliems Pietums, ataskaitos duomenys sukėlė pagrįstų abejonių dėl bloko gebėjimo būti sektinu pavyzdžiu.
Spręsti vystomojo bendradarbiavimo problemas galėtų padėti dabartiniame biudžeto pasiūlyme net 75 proc. išaugęs finansavimas į veiksmus globalioje arenoje orientuotai priemonei „Global Europe“.
Tačiau taip greičiausiai neįvyks, kadangi istorinė praktika demonstruoja, jog derybų metu biudžeto išlaidos paprastai būna gerokai apkarpomos – juolab, kad jau šiuo metu už tai pasisako įtakingiausia bloko valstybė narė Vokietija.
Antra, dėl neatidėliotinų iššūkių gausos ES teks labai aiškiai įvardyti prioritetus. Akivaizdu, kad dėl katastrofiško lėšų trūkumo dėmesį teks skirti tik patiems svarbiausiems, „karščiausiems“ dalykams.
Todėl „Global Europe“ lėšos daugiausia bus orientuotos į saugumo už(si)tikrinimą, pagalbą Ukrainai ir valstybių kandidačių poreikius. Šiuo atveju gerokai mažiau dėmesio bus skiriama Globaliems Pietums, kas iš esmės atspindi globalias tendencijas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad vien šiais metais oficiali parama vystymuisi gali mažėti net septintadaliu (pernai ji mažėjo 9 proc.). Be to, EBPO įspėja, kad, nepaisant didėjančių Globalių Pietų vystymosi paramos poreikių, jau 2027 metais ji smuks iki 2020 metų lygio.
Galiausiai, dabartiniai ES prioritetai daugiausia koncentruojasi į vadinamąją „Europa pirmiausia“ darbotvarkę, referuojant į – o taip pat ir siekiant atsverti – Donaldo Trumpo „Amerika pirmiausia“ ideologiją. Tai iš esmės reiškia, jog ES politiniai, ekonominiai ir saugumo interesai – o kartu ir vystymosi finansavimo darbotvarkė, – visų pirma koncentruojasi į Europos regioną, įskaitant jos kaimynines valstybes (tame tarpe ir šalis kandidates) bei ES kompanijas, kurioms teikiamas prioritetas priimant sprendimus dėl vystymosi finansavimo.
Tenka apgailestauti, bet ES vis labiau tolsta nuo savo, kaip tam tikros vertybių skleidėjos arba vadinamosios „minkštosios galios“, vaidmens globalioje arenoje ir pereina prie gerokai pragmatiškesnės, į save nukreiptos politikos. Resursų skirstymas per daugiametį Europos Sąjungos 2028-2034 metųs biudžetą (tiksliau, per jo pirmąjį pasiūlytą variantą) – šios telkimosi į save tendencijos išraiška.
Kęstutis Kupšys yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas.
K.Kupšio nuotrauka yra asmeninio archyvo. Asociatyvi nuotrauka Guillaume Périgois, Unsplash.com.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų.