Kategorija: Žemės ūkis
-
Ekologinis ūkininkavimas – draugiškesnis gamtai
Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Ekologinis ūkininkavimas skatina:– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;– saugoti biologinę įvairovę;– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;– didinti dirvožemio derlingumą;– palaikyti vandens kokybę;– užtikrinti gyvulių gerovę. Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4…
-
Tarpusavio sutarimas tarp NVO ir ūkininkų
Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, 2024 m. rugsėjį, strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ūkininkų sąjungos, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys pasiekė reikšmingą sutarimą. Tai yra aiški žinia ES sprendimų priėmėjams, kad įprastinė veikla – ne išeitis iš dabartinės klimato ir biologinės įvairovės krizių. Nepaisant to, kad dialogo dalyvių pozijos buvo labai…
-
Biodujų jėgainės ‒ sprendimas mažinti metano ir azoto oksidų išmetimus žemės ūkyje
Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 proc. viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 proc. Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 proc. Lietuvos N2O išmetimų)…
-
Ekspertų patarimai, kaip šį atostogų sezoną sumažinti maisto atliekų kiekį
Šventėms įsibėgėjant mėgstame dažniau ir daugiau valgyti bei gerti. Ekspertai ragina peržiūrėti savo įpročius ir sumažinti maisto švaistymą. „EcoWatch“ ekspertų teigimu, maisto švaistymas yra didžiulė pasaulinė problema. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos 2024 m. ataskaita, 2022 m. namų ūkiai visame pasaulyje per dieną vidutiniškai iššvaistė daugiau nei milijardą patiekalų. Tuo pat metu 783 mln. žmonių…
-
R. Trainytė: Užteks su dirvožemiu elgtis kaip su purvu, reikalaukime švaraus maisto
Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto žemės ūkio politiką, Saudo Arabijoje susirinkusios pasaulio vyriausybės sprendžia Žemės dykumėjimo krizės klausimą. Pastarojo susitikimo tikslas – padidinti ambicijas spartinant dirvožemio regeneracijos veiksmus, taikant į žmones orientuotą požiūrį. Turbūt nedaug kas pastebėjo, kad yra net…
-
Žemės dykumėjimo susitikimas skatina iš naujo permąstyti miesto ir kaimo jungtis
—
Saudo Arabijoje vykstančiame Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu aukščiausio lygio susitikime (COP16) pristatytas dokumentas „Miesto-kaimo sąsajos ir žemė“ (angl. Primer on Urban-Rural Linkages and Land). Jame pabrėžiama, kad miesto ir kaimo sąsajos yra labai svarbios darniam vystymuisi. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl žemės dykumėjimo (angl. UNCCD) ir „JT-Habitat“ parengtame vadove pateikiamos gairės, kaip skatinti…
-
Metano išmetimų kreivėms kylant aukštyn politikai toliau priiminėja deklaracijas
—
Pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarė su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms buvo skirta visa diena. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta maisto švaistymo ir metano dujų mažinimo temoms, rašoma „Baltijos aplinkos forumo“ pranešime spaudai. Kaip ir pernai, pagrindiniu diskusijų apie žemės ūkį ir maisto grandines epicentru tapo metano…
-
Sprendimai nuo žemės ūkio taršos „dūstančiai“ Baltijos jūrai
Apie trečdalis Lietuvos vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų, tarp jų ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai ir pati Baltijos jūra, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje. Du galimi sprendimo būdai – padaryti privaloma mineralinių trąšų apskaitą, nustatant…
-
Vilčių sustabdyti klimato kaitą beveik nėra – pasiekta grėsmę gyvybei Žemėje kelianti riba
Aistė Pikšrytė, „Klimato reporteriai“ politikos ekspertė Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikiindustrinio laikotarpio lygį, t. y. pasiekė ir perkopė 1,5 laipsnio ribą, užfiksuotą globaliame Paryžiaus klimato susitarime, kuri, anot pasaulio mokslininkų, kelia grėsmę gyvybei Žemėje. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad 2024 metai ir vėl bus patys šilčiausi žmonijos istorijoje, o…
-
Nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvą išsikelti aukštesnius klimato tikslus ir transformuoti žemės ūkį
„Ar Lietuvos žemės ūkis gali tapti tvaresnis?“, – šį trečiadienį, Seime klausė nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatydami parengtą ataskaitą „Žemės ūkis ir klimato kaita“. „Lietuvos žemės ūkio faktinė tarša šokiruoja. Žemės ūkyje išmetama beveik ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jam priskiriama virš 95 proc. išmetamo amoniako. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. vandens telkinių dėl žemės…
-
Kaip korporacijos kuria „klimato sprendimus“ ir meluoja, siekdamos įtvirtinti savo verslo modelį
Net ir šiandien vietinės tautos, smulkūs ūkininkai ir kiti agroekologiniais principais ūkininkaujantys žmonės, daugiausia moterys, maistu aprūpina daugiau nei 70 proc. pasaulio gyventojų, ir tai daro turėdami mažiau nei 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tokiu būdu agroekologija – tai pasipriešinimo pramoniniam, korporaciniam žemės ūkiui forma. Tačiau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio kapitalistinės pramoninės žemdirbystės…
-
Lobistai skleidžia melą apie miškus ir klimatą – nori pakeisti natūralius miškus plantacijomis
Miškų anglies dioksido kompensavimo schemos jau seniai yra tapę populiariu apgaulingu sprendimu, padedančiu tęsti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau vis dažniau į šias schemas įtraukiamas ir žemės ūkis bei dirvožemis. Žemės ūkio ir miškininkystės kompensacijos yra vadinamųjų gamta pagrįstų sprendimų (angl. nature-based solutions) pagrindas. Šiuo metu, kai politiniu lygmeniu siekiama didinti savanoriškas anglies dioksido rinkas, kad…