Saudo Arabijoje vykstančiame Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu aukščiausio lygio susitikime (COP16) pristatytas dokumentas „Miesto-kaimo sąsajos ir žemė“ (angl. Primer on Urban-Rural Linkages and Land). Jame pabrėžiama, kad miesto ir kaimo sąsajos yra labai svarbios darniam vystymuisi.
Jungtinių Tautų Konvencijos dėl žemės dykumėjimo (angl. UNCCD) ir „JT-Habitat“ parengtame vadove pateikiamos gairės, kaip skatinti teisingą ir tvarią miesto ir kaimo bendruomenių sąveiką.
Miestų ir kaimo vietovių ryšiai – žmonių, prekių, paslaugų ir idėjų srautai – yra labai svarbūs norint išlaikyti gyvybingus miestų centrus ir klestinčias kaimo bendruomenes. Tačiau jie taip pat kelia unikalių iššūkių. Tarp jų – fragmentiškas valdymas, išteklių naudojimas, priemiesčių plėtra ir tarpusavyje susijusios žemės degradacijos bei klimato kaitos problemos, rašoma JT dokumente.
„Miesto-kaimo sąsajos ir žemė“ pateikiami sprendimai, kuriais pirmenybė teikiama daugiapakopiam valdymui, integruotam žemės naudojimo planavimui ir gamta pagrįstiems metodams, pavyzdžiui, investicijoms į žaliąją infrastruktūrą, kad būtų palaikoma ekosistemų sveikata.
Šiuo metu pasaulio miestuose gyvena daugiau kaip 4,4 mlrd. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 68 proc. Nors miestai užima mažiau nei 3 proc. Žemės paviršiaus, juose sunaudojama beveik 70 proc. gamtos išteklių ir išmetama daugiau nei 70 proc. visų pasaulyje išmetamų teršalų.
Tuo tarpu kaimo vietovės, kuriose tiekiami tokie svarbūs ištekliai kaip maistas, vanduo ir energija, patiria vis didesnį spaudimą dėl miestų plėtros, miškų kirtimo ir žemės degradacijos. Siekiant pašalinti šiuos skirtumus ir padidinti atsparumą būsimiems iššūkiams, labai svarbu stiprinti miestų ir kaimo vietovių ryšius.
„Visi esame priklausomi nuo sudėtingo gyvybės tinklo, kad patenkintume savo kasdienius poreikius – maistingą maistą, švarų vandenį ir orą bei prieinamą energiją“, – teigia Anacláudia Rossbach, „JT-Habitat“ vykdomoji direktorė. Ji pabrėžia, kad reikia priimti įtraukius sprendimus, kurie padėtų spręsti migracijos spaudimo, aprūpinimo maistu ir vandens trūkumo problemas, kartu užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
Šalių konferencijoje COP16 vykstančiose diskusijose nuolat pabrėžiamas šalių įsipareigojimas stiprinti miestų ir kaimo vietovių ryšius ir tvarų žemės valdymą. Taip pat iškeliamas lemiamas vietos valdžios institucijų vaidmuo formuojant atsparią ateitį.
Parengė Rūta Trainytė. Paruošta pagal UNCCD >>
„Miesto-kaimo sąsajos ir žemė“ (angl. Primer on Urban-Rural Linkages and Land) vadovas >>
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie ŽALINK>>