Žemės ūkio sektorius visame pasaulyje, ypač mažų ir vidutinių pajamų šalyse, yra vis labiau veikiamas klimato kaitos sukeltų orų pokyčių. Dėl didėjančio temperatūros ir kritulių nepastovumo ūkininkai susiduria su vis didesniais gamybos rizikos veiksniais. Tyrimai rodo, kad 1°C temperatūros padidėjimas gali sukelti 10–15 proc. didesnį temperatūros svyravimą, o kritulių nepastovumas gali padidėti 4–5 proc. Šie pokyčiai ypač veikia regionus, kurie priklauso nuo vieno lietingojo sezono, pvz., Pietų Azijoje, kur musonų sezono laikas tapo nenuspėjamas.
Kad ūkininkai galėtų geriau prisitaikyti prie šių iššūkių, jiems reikia įvairių laikotarpių prognozių:
- Trumpalaikės prognozės (0–3 dienos) padeda priimti kasdienius sprendimus, pvz., kada laistyti pasėlius ar naudoti trąšas.
- Vidutinio laikotarpio prognozės (4–10 dienų) leidžia planuoti strateginius veiksmus, tokius kaip sėjos datos ar pasėlių parinkimas.
- Ilgalaikės prognozės (daugiau nei 10 dienų) padeda ūkininkams priimti svarbiausius ekonominius sprendimus, pavyzdžiui, investicijas į infrastruktūrą.
Deja, dauguma šiuo metu prieinamų prognozių yra netikslios, pernelyg bendros arba gaunamos per vėlai, kad būtų naudingos. Tai dažnai lemia ribotas meteorologinių stebėjimo stočių tinklas bei nepakankamas duomenų dalijimasis tarp valstybių.
Naujos technologijos ir pažangūs sprendimai
Pastaraisiais metais prognozių tikslumas ženkliai pagerėjo, o naujos technologijos leidžia tiksliau numatyti kritinius klimato reiškinius. Pavyzdžiui:
- Musonų sezono pradžios prognozės gali būti pateikiamos daugiau nei mėnesį prieš faktinį musono prasidėjimą.
- Patobulintos ilgalaikės prognozės pasitelkia El Niño-Southern Oscillation (ENSO) analizę, leisdamos nuspėti lietingus ar sausus sezonus.
- Labai tikslios trumpalaikės prognozės jau pasiekiamos tropinėse teritorijose, padedančios ūkininkams planuoti kasdienę veiklą.
Kelios organizacijos jau kuria išplėstines prognozes:
- Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas pateikia detalias musonų prognozes su gerokai ilgesniu išankstiniu laikotarpiu.
- Klimato prognozių taikymo tinklas (Climate Forecast Applications Network) siūlo įvairių laiko intervalų prognozes – nuo dienos iki mėnesių, apimančias temperatūrą, kritulių kiekį, vėjo stiprumą ir net ekstremalių reiškinių prognozes.
- UCSB Klimato pavojų centras teikia kasdienes 5, 10 ir 15 dienų kritulių prognozes didelės raiškos žemėlapiuose.
Problema: prieinamumas mažiems ūkiams
Nors patobulintos prognozės jau egzistuoja, jos dažnai nepasiekia smulkiųjų ūkininkų. Nacionalinės meteorologijos tarnybos ir tarptautiniai prognozių centrai nėra finansuojami taip, kad galėtų užtikrinti, jog jų prognozės pasiektų galutinius vartotojus. Kadangi prognozės yra viešoji gėrybė, privatus sektorius neturi paskatų parduoti jas tiesiogiai ūkininkams.
Trūkstamos meteorologinės stebėjimo stotys taip pat lemia ribotą prognozių tikslumą. SOFF iniciatyva siekia išspręsti šią problemą, įrengdama ir modernizuodama 200–400 stebėjimo stočių 28 šalyse per artimiausius trejus metus.
Investicijų poreikis ir ekonominis poveikis
Viešasis finansavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad kokybiškos prognozės būtų plačiai prieinamos. Tai turi dvigubą naudą:
- Gerėja vietinės prognozės, jei gretimos valstybės dalijasi savo meteorologiniais duomenimis.
- Prognozių sklaida beveik nekainuoja, nes vienas ūkininkas gali perduoti informaciją kitam, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų.
Tyrimais įrodyta, kad ūkininkai keičia savo veiklą gavę tikslias prognozes. Pavyzdžiui:
- Ganoje ūkininkai, gavę prognozes per SMS, pakeitė sėjos planus ir investicijas.
- Indijoje ūkininkai, gavę skaitmenines prognozes, padidino sėjamos žemės plotą ir investicijas į ūkio infrastruktūrą.
- Kolumbijoje meteorologinių ir kainų prognozių sklaida per SMS padėjo ūkininkams sutaupyti darbo sąnaudas.
Ekonominė nauda taip pat įspūdinga:
- Indijoje patobulintos prognozės per penkerius metus galėtų padidinti ūkininkų pajamas daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių.
- Benine prognozės per SMS kiekvienam ūkininkui atnešė nuo 104 iki 356 JAV dolerių per metus papildomų pajamų.
Potencialūs tolesni žingsniai
Be tiesioginio prognozių tobulinimo, svarbu skatinti duomenų dalijimąsi ir prognozių sklaidą:
- Internetinė duomenų dalijimosi platforma galėtų pagerinti koordinaciją tarp prognozių teikėjų ir vartotojų, panašiai kaip WMO Klimato paslaugų informacinė sistema (CSIS).
- Prognozių kokybės vertinimo sistema užtikrintų skaidrumą ir padėtų valstybėms pasirinkti geriausias prognozes.
- Valstybinės investicijos į prognozių sklaidą per skaitmeninius kanalus, tokius kaip SMS, radijas ar televizija, padėtų milijonams smulkiųjų ūkininkų.
Patobulintos orų prognozės yra ne tik būtinos efektyviam žemės ūkiui, bet ir ekonomiškai naudingos. Investicijos į stebėjimo stotis, duomenų dalijimąsi ir skaitmeninius sklaidos kanalus galėtų lemti ilgalaikę naudą milijonams ūkininkų visame pasaulyje.
Plačiau apie tai >>
Paruošta pagal https://innovationcommission.uchicago.edu informaciją. Nuotrauka Vince Veras / Unsplash.com.
Šį tekstą paruošė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>