Lietaus vandens surinkimas yra inovatyvus ir būtinas metodas, padedantis kovoti su klimato kaitos poveikiu, ypač sausringuose regionuose kaip, pavyzdžiui, Sahelis (biogeografinis ir ekoklimatinis regionas šiaurinėje Afrikoje, į pietus nuo Sacharos). Dėl dirvožemio degradacijos ir vandens trūkumo mažėja derlingumas, o tai kelia pavojų maisto saugumui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip lietaus vandens surinkimas gali padėti ūkininkams pagerinti dirvožemio būklę ir padidinti derlių.
Lietaus vandens surinkimo metodai
Yra keletas pagrindinių metodų, padedančių surinkti lietaus vandenį ir pagerinti dirvožemio kokybę:
- Demi-lunes (pusapskritimiai pylimai)
Tai pusapskritimiai žemės pylimai, formuojami ant šlaitinių ir smarkiai degraduotų dirvožemių. Jie padeda surinkti lietaus vandenį, mažina dirvožemio eroziją ir palaiko drėgmę dirvožemyje. Nigerio regione tokios žemės, vadinamos „glacis“ (nepralaidžios dirvos, kuriose lietaus vanduo dažnai nespėja susigerti), sudaro net 40 pro. nualintos žemės.
2. Zai arba Tassa duobės (dirvožemio duobutės)
Tai maži duobės formos grioveliai, iškasami prieš sodinant augalus. Jie leidžia geriau išlaikyti drėgmę ir padeda prisotinti dirvą maistinėmis medžiagomis. Malavyje atlikti bandymai parodė, kad naudojant „pit planting“ (duobių sodinimo metodą), derlius padidėjo net iki 44 proc., o darbo sąnaudos buvo mažesnės nei taikant tradicinius metodus.
Mokymų svarba
Lietaus vandens surinkimo technologijos gali būti nepakankamai naudojamos vien dėl to, kad ūkininkams trūksta praktinių žinių apie jų įgyvendinimą. Nigerio Aplinkos ministerijos organizuoti mokymai padėjo ūkininkams suprasti, kaip įrengti „pusapskritimius pylimus“ be specialių įrankių, taip pat suteikė informacinius bukletus, kuriuos galima naudoti kaip nuorodą. Rezultatai buvo akivaizdūs: mokymuose dalyvavusių ūkininkų „pusapskritimių pylimų“ taikymas padidėjo net 90 procentinių punktų, o jų kiekis išaugo iki 20 pylimų hektare.
Mokymų sklaida ir ilgalaikis poveikis
Mokymai ne tik tiesiogiai padėjo dalyvavusiems ūkininkams, bet ir prisidėjo prie šios praktikos sklaidos. Nigerio kaimuose, kur buvo vykdyti mokymai, po trejų metų buvo 18 proc. daugiau ūkininkų, naudojančių „pusapskritimius pylimus“. Malavyje mokymai apie „duobių sodinimo metodą“ padidino šios technologijos taikymą nuo 7 iki 14 procentinių punktų.
Anglies dioksido sekvestracija ir klimato kaitos švelninimas
Lietaus vandens surinkimo metodai gali padėti kovoti su klimato kaita. FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) paskaičiavo, kad „pusapskritimiai pylimai“ gali padėti sekvestruoti (sulaikyti) 0,32 tonas anglies dioksido (CO₂) ekvivalento hektare per metus, o „dirvožemio duobutės“ – 0,19 tonas CO₂ ekvivalento hektare.
Mastelio plėtimas ir ateities perspektyvos
Siekiant išplėsti šių metodų naudojimą, reikia papildomų finansinių išteklių ir gerai struktūrizuoto diegimo plano. Nigerio vyriausybė planuoja iki 2023 metų apmokyti 10 000 ūkininkų 400 kaimų. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip „ActionAid“, „Catholic Relief Services“ ir „Save the Children“, jau vykdo panašius projektus Afrikos šalyse.
Finansavimas gali turėti didelę grąžą: 6 milijonų JAV dolerių (5,3 mln. EUR) investicija Nigerio ūkininkų mokymui sukurtų 8,3 milijonų dolerių (7,4 mln. EUR) papildomas pajamas per penkerius metus.
O kaip Europoje?
Lietaus vandens surinkimo metodai vis dažniau taikomi ir Europos žemės ūkyje, siekiant efektyviau valdyti vandens išteklius ir prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių. Tyrimai rodo, kad ūkiuose galima surinkti lietaus vandenį nuo pastatų stogų ir jį panaudoti drėkinimui, taip sumažinant priklausomybę nuo požeminio vandens. Be to, pažangios drėkinimo sistemos, tokios kaip lašelinė drėkinimo technologija, leidžia efektyviai naudoti surinktą vandenį.
Europos ūkininkai vis dažniau investuoja į vandens surinkimo infrastruktūrą, nes tai padeda sumažinti vandens trūkumą sausros metu ir optimizuoti ūkio sąnaudas. Lietaus vandens surinkimas ne tik prisideda prie aplinkosaugos, bet ir padeda išvengti perteklinio vandens švaistymo.
Plačiau apie lietaus vandenio surinkimo būdus >>
Paruošta pagal https://innovationcommission.uchicago.edu informaciją. Nuotrauka Markus Spiske / Unsplash.com.
Šį tekstą paruošė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>