Pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarė su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms buvo skirta visa diena. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta maisto švaistymo ir metano dujų mažinimo temoms, rašoma „Baltijos aplinkos forumo“ pranešime spaudai.
Kaip ir pernai, pagrindiniu diskusijų apie žemės ūkį ir maisto grandines epicentru tapo metano dujos. Jos išsiskiria pūvant atliekoms, gyvuliams virškinant maistą, tvarkant mėšlą, o vienas iš sprendimų – mažinti maisto švaistymą.
„Viena vertus, mums tikrai reikia spręsti šias problemas, kita vertus, panašu, kad galingų korporacijų lobistai bando nukreipti dėmesį nuo ne mažiau svarbios temos – CO2 dujų emisijų ir iškastinio kuro mažinimo”, – teigia nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ gamtosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.
Metanas – klimato krizės akseleratorius
Metanas (CH4) yra antroji po anglies dioksido (CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, lemianti klimato kaitą. 2023 m. pasaulyje jis sudarė apie 18,9 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų , ES – 12 proc., o Lietuvoje – 24 proc.
Metano gebėjimas sulaikyti šilumą atmosferoje yra stipresnis nei anglies dioksido. 100 metų perspektyvoje, metanas turi 28 kartus didesnį šilimo potencialą nei anglies dioksidas, o dvidešimties metų perspektyvoje – 84 kartus didesnį. Klimato ir švaraus oro koalicijos mokslinės patariamosios grupės duomenimis, per ateinančius 30 metų 50 proc. sumažinus su žmogaus veikla susijusį metano išmetimą, pasaulinės temperatūros pokyčiai sumažėtų 0,2 °C, o tai yra svarbus žingsnis siekiant, kad bendras temperatūros kilimas neviršytų 2 °C.
Išmestas maistas – metano šaltinis
Apie trečdalį viso pasaulyje užauginamo maisto nukeliauja į šiukšliadėžę. Sąvartynuose pūvantis maistas ir organinės medžiagos sukuria apie 20 proc. dėl žmogaus veiklos atsirandančių metano emisijų.
G. Tamulaitytės teigimu, dalis daržovių užauga netobulos formos ar dydžio, neturi komercinio patrauklumo, todėl yra išmetamos. Be to, transportuojant dideliais atstumais ir eksponuojant lentynose dalis produktų sugenda ir net patekę į žmonių namus nebūtinai yra suvartojami.
„Maisto produktų švaistymas reiškia, kad prarandame ne tik produktus, tačiau ir laiką, darbą, įdėtą jį užauginti, trąšas, vandenį, transportavimo ir kitus išteklius. Mes kiekvienas galime šią problemą spręsti planuodami savo pirkimus, įsigydami „negražias” daržoves, pavienius bananus, kompostuodami maisto atliekas“, – vardija G. Tamulaitytė.
Metanui mažinti – politikų deklaracijos
Praėjusiais metais vykusioje COP28 konferencijoje buvo pasirašyta deklaracija, kuria 160 šalių pasižadėjo iki 2030 metų sumažinti savo metano emisijas 30 proc. COP29 žengtas kitas žingsnis – buvo paskelbta Organinių atliekų išskiriamo metano mažinimo deklaracija, kuria šalys nustato konkrečius sektorinius metano mažinimo tikslus. Šią deklaraciją jau pasirašė 30 valstybių, kurios kartu sudaro 47 proc. viso iš organinių atliekų išmetamo metano kiekio pasaulyje. Lietuva šios deklaracijos dar nėra pasirašiusi.
COP29 taip pat buvo sukurta platforma „Harmonija“, kurioje būtų galima rasti viską, kas susiję su žemės ūkiu ir klimato kaita – įgyvendinamos klimato inciatyvos, informacija ir pan. Tikimasi, kad ši platforma bus naudinga sprendimų ieškantiems ūkininkams ir politikams.
COP yra didžiausia kasmetinė konferencija klimato krizės klausimais, kurioje viso pasaulio lyderiai diskutuoja ir ieško sprendimų. Pirmoji COP konferencija (COP1) vyko 1995 m. Berlyne. Tarptautinė klimato kaitos konferencija COP29 Azerbaidžane, Baku mieste, vykta nuo lapkričio 11-22 d.
Paruošta pagal „Baltijos aplinkos forumo“ informaciją.
Iliustracijoje padaudoti Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenys.