Lapkričio 18-19 dienomis Rio de Žaneire, Brazilijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas klimato krizę pavadino „vienintele didžiausia egzistencine grėsmė žmonijai“. Kovojant su šia grėsme jis paskatino nesustoti, nes „istorija mus stebi“. Tuo tarpu Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva didžiausių pasaulio ekonomikų lyderius paskatino paspartinti perėjimą prie klimato neutralumo anksčiau nei numatyta.
Didžiojo dvidešimtuko lyderių pasirašytoje deklaracijoje skelbiama, jog šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus siekiant suvaldyti klimato krizę ir įsipareigoja „sėkmingoms deryboms“ dėl kovos su klimato kaita finansavimo tikslo šiuo metu Azerbaidžano sostinėje Baku vykstančiame pasaulio viršūnių klimato susitikime.
Tačiau skambios deklaracijos ir pompastiški politiniai pareiškimai neatspindi realios situacijos. Planeta ir toliau sparčiai šyla. Mokslininkai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus patys šilčiausi žmonijos istorijoje, šių metų vasara jau sumušė ligšiolinius karščio rekordus, dėl klimato krizės daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų – nuo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų iki smarkių audrų bei potvynių, kurių poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus.
Reali situacija menkai teatspindi įsipareigojimus
Didžiojo dvidešimtuko lyderių pasirašytoje deklaracijoje šalys dar kartą pripažino pirmosios ataskaitos apie pažangą įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą (angl. Global Stocktake), pristatytos pernai Dubajuje vykusioje pasaulinėje klimato konferencijoje, svarbą.
Atitinkamai šalys įsipareigojo į šią ataskaitą atsižvelgti, nustatydamos ambicingus nacionalinius klimato tikslus, atitinkančius Paryžiaus susitarime įtvirtintą 1,5 laipsnio klimato atšilimo ribą, kurią peržengus klimato pokyčiai taps negrįžtami.
Vis dėlto, reali situacija menkai teatspindi didžiųjų pasaulio ekonomikų deklaruojamus įsipareigojimus. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ yra „beveik įsitikinusi“, kad 2024-ieji bus pirmieji metai, kuomet vidutinė globali temperatūra viršys minėtą pusantro laipsnio ribą.
Nemini įsipareigojimo nutolti nuo iškastinio kuro
Be to, deklaracijoje pabrėžiama, kad nustatydamos savo klimato tikslus šalys atsižvelgs į „skirtingas nacionalines aplinkybes“, o tai iš esmės reiškia, kad, prisidengiant šia išlyga, dalies valstybių nacionaliniai klimato tikslai iš tiesų gali ir nebūti pakankamai ambicingi. Tai ypač taikytina šalims, kurių ekonomika remiasi iškastinio kuro eksportu. Tuo tarpu JAV, į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, klimato kaitą vadinančiam afera, apskritai gali pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.
Galiausiai, deklaracijoje net neminimas pernai Dubajuje įvykusiame pasaulio klimato viršūnių susitikime užfiksuotas vadinamasis JAE konsensusas – įsipareigojimas „atitolti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.
Atsižvelgiant į tai, jog ir ši formuluotė nemini visiško ar netgi laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, yra pernelyg abstrakti, deklaratyvi, atvira interpretacijoms, progresas ją įgyvendinant yra sunkiai išmatuojamas, o susitarimas net nėra teisiškai įpareigojantis, tai rodo, jog pasaulis iš esmės nėra pasiruošęs netgi pradėti rimtai diskutuoti apie iškastinio kuro atsisakymą.
Esama ir pozityvių signalų
Vis dėlto, klimato ekspertai ir aktyvistai šio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo metu pastebėjo ir pozityvių signalų. Pradėdamas paskutinę G20 susitikimo sesiją, Brazilijos prezidentas pasiūlė šalims paankstinti savo įsipareigojimus pereiti prie klimato neutralumo iki 2040-ųjų ar 2045-ųjų, o ne 2050 metų, kaip jau yra numačiusi pati Brazilija ir daugelis kitų valstybių.
Susitikimo metu pasirašytoje deklaracijoje šalys pakartojo savo įsipareigojimą pasiekti klimato neutralumą, tačiau ir čia menkas ambicijas išduoda abstrakti teksto formuluotė, paliekanti nemažai manevro laisvės bei vietos skirtingoms šio tikslo interpretacijoms. Neutralumą klimato atžvilgiu šalys ruošiasi pasiekti „iki ar apie amžiaus vidurį“ „nacionaliniu lygiu numatyta tvarka, atsižvelgiant į […] skirtingas nacionalines aplinkybes, būdus ir požiūrius“.
Anot Jungtinių Tautų klimato sekretoriaus Simono Stiello, didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai įsipareigojo vykdyti finansines reformas, kurios leistų aktyviau kovoti su klimato kaita. Jo teigimu, tai yra esminis signalas pasaulyje, kamuojamame skolų ir sparčiai plintančio klimato krizės poveikio, atimančio gyvybes, ardančio tiekimo grandines ir kurstančio infliacijos augimą kiekvienoje ekonomikoje.
Klimato krizę pavadino „egzistencine grėsme“
Didžiojo dvidešimtuko valstybės sudaro apie 75 proc. pasaulio ekonomikos ir yra atsakingos už daugiau nei tris ketvirtadalius šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jų klimato įsipareigojimai kovojant su klimato krize yra nepaprastai svarbūs.
Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo metu kadenciją baigiantis JAV prezidentas klimato krizę pavadino „vienintele didžiausia egzistencine grėsmė žmonijai“. Jis taip pat paskelbė apie JAV iniciatyvą skirti 325 mln. dolerių besivystančioms šalims, siekiant padėti joms atitolti nuo iškastinio kuro vartojimo, ir paragino pasaulio lyderius tokioms šalims skirti lėšų kovojant su klimato krize.
Lygiagrečiai didžiojo dvidešimtuko susitikimui vykstančioje pasaulio lyderių klimato konferencijoje siekiama susitarti dėl kolektyvinio kovos su klimato kaita finansavimo tikslo, kadangi pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą didžiausios pasaulio teršėjos – turtingos, išsivysčiusios Šiaurės šalys – yra įsipareigojusios finansiškai remti klimato krizės labiausiai pažeidžiamas, besivystančias Pietų šalis.
Paruošė Viltė Saulaitytė.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie projektą ŽALINK >>