Šventėms įsibėgėjant mėgstame dažniau ir daugiau valgyti bei gerti. Ekspertai ragina peržiūrėti savo įpročius ir sumažinti maisto švaistymą.
„EcoWatch“ ekspertų teigimu, maisto švaistymas yra didžiulė pasaulinė problema. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos 2024 m. ataskaita, 2022 m. namų ūkiai visame pasaulyje per dieną vidutiniškai iššvaistė daugiau nei milijardą patiekalų. Tuo pat metu 783 mln. žmonių patyrė badą, o trečdalis susidūrė su maisto trūkumu.
Kai švaistome maistą, švaistome ir vertingus išteklius
Kai išmetame maistą, taip pat išmetame žemę, vandenį ir energiją, sunaudotą tam maistui pagaminti, rašoma „EcoWatch“ pranešime.
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (angl. World Wildelife Fund, WWF) praneša, kad žemės ūkiui tenka beveik 30 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir 70 proc. gėlo vandens suvartojimo.
Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus žmonių išlikimui, tačiau jo plėtra yra pagrindinė streso priežastis paskutiniuose likusiuose biologinės įvairovės regionuose visame pasaulyje. Tai vyksta tuo metu, kai užauginame pakankamai maisto, kad galėtume išmaitinti visus, tačiau iki 40 proc. to, ką užauginame, niekada nepatenka į pietų lėkštę.
Tad ekspertai ragina pagaminti daugiau maisto iš to, kas jau pagaminta, bet žadama išmesti, ir taip sumažinti atliekų kiekį. Kai išmestas maistas suyra sąvartynuose, taip pat išsiskiria metanas – stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių šilumos sulaikymo potencialas 28 kartus didesnis nei anglies dioksido.
Gaminti tik tiek, kiek suvalgysitea
Kad šį šventinį sezoną neišmestume tinkamo naudoti maisto, patariama paruošti svečiams tik tiek maisto, kiek reikia. Svarbu nepamiršti kompostuoti maisto likučius, skatinti žmones pasiimti likučius namo, laikyti juos šaldiklyje – prireikus juos galima bus panaudoti naujiems patiekalams gaminti.
Be to, rekomenduojama valgyti daugiau augalinės kilmės maisto produktų, pagamintų vietos augintojų, įskaitant ankštines daržoves ir soras. Jei per šventes planuojate valgyti mėsos, apsvarstykite galimybę sumažinti jos kiekį ir ieškoti tvaresnių variantų.
Dar vienas siūlymas – pasidalyti maistu su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis, kurie galbūt šventes praleidžia vieni.
Nors kompostuoti ir perdirbti maisto atliekas yra svarbu, ne mažiau svarbu – vartoti mažiau. Geriausia vieta, kur galima pamatyti savo ekologinį pėdsaką, yra atliekų pėdsakas.
Parengė Rūta Trainytė. Nuotraukos Canva.com ir „Klimato reporteriai“.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“. „Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie projektą ŽALINK>>