Kategorija: Žemės ūkis
-
Visuomenės apklausa siunčia žinutę politikams: ekonominis pelnas žemės ūkyje – nėra svarbiausia
Jei visuomenė spręstų dėl išmokų ūkininkams, ekologiniai ūkiai laimėtų. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai norėtų, kad valstybės paramą pirmiausia gautų tie, kurie augina sveiką ir kokybišką maistą (45 proc.), užtikrina jo prieinamumą už žemesnę kainą (40 proc.) ir saugo gamtą (36 proc.). Nevyriausybininkai pabrėžia – būtent ekologiniai ūkiai geriausiai atitinka šiuos prioritetus, rašoma VšĮ Baltijos…
-
Gandrų populiacija mažėja. „Kaltas“ intensyvus žemės ūkis, be to – nyksta sodybos
Kovo 25-oji tradiciškai laikoma Gandro diena – būtent šią dieną dažniausiai pasirodo iš žiemojimo vietų sugrįžę baltieji gandrai. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmuosius gandrus pastebėjo dar kovo viduryje pirmiausia Šilutės ir Ukmergės rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje, o šiuo metu šie paukščiai jau stebimi visoje Lietuvoje. Baltasis gandras Lietuvoje turi ypatingą reikšmę – tai…
-
Pempės – nykstantys paukščiai. Priežastis – intensyvi žemės ūkio veikla
Kovo 19-oji vadinama Pempės diena – tai gamtos atgimimo ir pavasario atšilimo ženklas. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmąsias pempes fiksavo gan anksti: sausio 3 d. Šilutės raj. ties Stankiškiais ornitologas Vytautas Eigirdas užfiksavo 3000 pempių būrį, kuris, atvėsus orams, pasitraukė piečiau. Žemyninėje Lietuvos dalyje pirmosios pempės pasirodė vasario pabaigoje Ukmergės rajone, o kovo…
-
Apklausa parodė – lietuviams rūpi tiek maisto kokybė, tiek gamtosauga
Reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė – labiausiai gyventojai iš žemės ūkio tikisi, kad Lietuvoje būtų auginamas mūsų šaliai skirtas, kokybiškas, maistingas, sveikas ir pigus maistas, o jį auginant būtų saugoma gamta, rašoma VšĮ Baltijos aplinkos forumas pranešime. „Mes klausėme gyventojų daugybės įvairių klausimų apie maistą bei žemės ūkį, ir bene visuose atsakymuose gali įžvelgti dėmesį kokybei,…
-
Tyrimas: beveik visi Lietuvos ūkininkai susidūrė su klimato kaitos nulemtais ekstremaliais reiškiniais
Reprezentatyvi Lietuvos ūkininkų apklausa parodė, kad patys ūkininkai „geram“ ūkininkui priskiria šias savybes: augina sveikus ir kokybiškus produktus (nurodė 71 proc. apklaustųjų), saugo gamtos išteklius (nurodė 67 proc. apklaustųjų), turi tvarkingai atrodantį ūkį ir laukus (nurodė 56 proc. apklaustųjų) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (nurodė 42 proc. apklaustųjų), rašoma VšĮ Baltijos aplinkos forumas pranešime. „Akivaizdu,…
-
Vieversio diena primena apie aplinkosaugos iššūkius
Vasario 24-ąją švenčiama Vieversio diena. Šis paukštis yra vienas pirmųjų sparnuočių, sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų pavasarį. Nuo senų laikų vieversys laikomas pavasario pranašu ir gamtos atgimimo simboliu. Šiais metais ruduo buvo ilgas, o žiema pastebimai šiltesnė, tad nieko nuostabaus, kad kai kurie mūsų sparnuočiai neskubėjo migruoti, o pajutę pavasarį – skuba sugrįžti,…
-
EK ataskaita – tvaraus ūkininkavimo praktikų skatinimui
Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo tenkinant pasaulinius maisto poreikius ir palaikant socialinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau kai kurios žemės ūkio veiklos rūšys gali neigiamai paveikti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, maistinių medžiagų nuostolius ir biologinės įvairovės mažėjimą, daryti poveikį klimato kaitai, vandens kokybei ir kiekybei bei ekosistemų funkcionavimui, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“…
-
Mikrobinės trąšos: inovacija, galinti pakeisti žemės ūkį
Mikrobinės trąšos – tai natūralios priemonės, kurios naudoja naudingas bakterijas, kad augalai lengviau įsisavintų svarbiausias maistines medžiagas. Skirtingai nei sintetinės trąšos, kurios gali būti kenksmingos aplinkai, mikrobinės trąšos padeda atkurti dirvožemio sveikatą ir sumažinti cheminių medžiagų naudojimą. Kodėl sintetinės trąšos kelia problemų? Sintetinės trąšos yra viena iš pagrindinių priemonių derlingumui didinti, tačiau jų naudojimas turi…
-
Lietaus vandens surinkimas: kelias į tvaresnį žemės ūkį
Lietaus vandens surinkimas yra inovatyvus ir būtinas metodas, padedantis kovoti su klimato kaitos poveikiu, ypač sausringuose regionuose kaip, pavyzdžiui, Sahelis (biogeografinis ir ekoklimatinis regionas šiaurinėje Afrikoje, į pietus nuo Sacharos). Dėl dirvožemio degradacijos ir vandens trūkumo mažėja derlingumas, o tai kelia pavojų maisto saugumui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip lietaus vandens surinkimas gali padėti ūkininkams pagerinti…
-
Patobulintos orų ir sezoninės prognozės žemės ūkyje: iššūkiai, sprendimai ir poveikis
Žemės ūkio sektorius visame pasaulyje, ypač mažų ir vidutinių pajamų šalyse, yra vis labiau veikiamas klimato kaitos sukeltų orų pokyčių. Dėl didėjančio temperatūros ir kritulių nepastovumo ūkininkai susiduria su vis didesniais gamybos rizikos veiksniais. Tyrimai rodo, kad 1°C temperatūros padidėjimas gali sukelti 10–15 proc. didesnį temperatūros svyravimą, o kritulių nepastovumas gali padidėti 4–5 proc. Šie…
-
Žemės ūkio inovacijos, reikalingos klimato apsaugai ir sparčiai augančio pasaulio aprūpinimui maistu
2023 m. Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pirmą kartą istorijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas maisto ir žemės ūkio klausimams. Daugiau nei 150 šalių pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo savo maisto sistemas – nuo gamybos iki vartojimo – padaryti nacionalinių klimato kaitos strategijų prioritetu, rašo „The Conversation“. Nors deklaracijoje nepateikiama konkrečių veiksmų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir…
-
Ekologinis ūkininkavimas – draugiškesnis gamtai
Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Ekologinis ūkininkavimas skatina:– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;– saugoti biologinę įvairovę;– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;– didinti dirvožemio derlingumą;– palaikyti vandens kokybę;– užtikrinti gyvulių gerovę. Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4…