Mikrobinės trąšos – tai natūralios priemonės, kurios naudoja naudingas bakterijas, kad augalai lengviau įsisavintų svarbiausias maistines medžiagas. Skirtingai nei sintetinės trąšos, kurios gali būti kenksmingos aplinkai, mikrobinės trąšos padeda atkurti dirvožemio sveikatą ir sumažinti cheminių medžiagų naudojimą.
Kodėl sintetinės trąšos kelia problemų?
Sintetinės trąšos yra viena iš pagrindinių priemonių derlingumui didinti, tačiau jų naudojimas turi rimtų pasekmių:
- Didelė tarša – sintetinių trąšų gamyba ir naudojimas sudaro nuo 1 iki 5 proc. visų pasaulio anglies dioksido emisijų.
- Aplinkos problemos – per didelis trąšų naudojimas gali užteršti vandenį ir pabloginti dirvožemio būklę.
- Regioniniai skirtumai – Afrikoje trąšos naudojamos septynis kartus mažiau nei Azijoje. Tai reiškia, kad Afrikoje augalai auga lėčiau, o Azijoje perteklinis jų naudojimas kenkia aplinkai.
- Europoje sintetinių trąšų naudojimas pastaraisiais metais mažėjo. 2022 m. žemės ūkyje buvo panaudota apie 8,9 mln. tonų azoto trąšų, tai yra 9,4 proc. mažiau nei 2021 m. Fosforo trąšų naudojimas taip pat sumažėjo – 17,9 proc. per metus. Šis mažėjimas siejamas su didėjančiomis trąšų kainomis, aplinkosaugos politikos griežtėjimu ir ūkininkų pastangomis optimizuoti trąšų naudojimą.
- Be to, Europos Sąjungoje jau seniai taikomos įvairios aplinkosaugos priemonės, tokios kaip Nitratų direktyva, kuri riboja azoto trąšų naudojimą tam tikrose jautriose zonose. Taip pat Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paskatino ūkininkus mažinti trąšų naudojimą, nes subsidijos nebėra tiesiogiai susietos su produkcijos kiekiu.
Kaip veikia mikrobinės trąšos?
Mikrobinės trąšos yra sukurtos taip, kad padėtų augalams pasisavinti azotą, fosforą ir kalį – tris pagrindines medžiagas, reikalingas augimui.
Kai kurios trąšos yra sudarytos iš vienos bakterijų rūšies, pvz., Rhizobium ar Azospirillum, o kitos jungia kelias bakterijų rūšis, kad poveikis būtų dar stipresnis.
Ekonominė ir ekologinė nauda
Tyrimai rodo, kad mikrobinės trąšos gali:
– Sumažinti sintetinių trąšų poreikį iki 98 proc.
– Pagerinti derlių iki 30 proc. (pvz., Brazilijoje naudojant Rhizobium bakterijas)
– Prisidėti prie dirvožemio kokybės gerinimo ir taršos mažinimo
Kaip paskatinti mikrobinės trąšos naudojimą visame pasaulyje?
Vargiau besiverčiančiose šalyse mikrobinės trąšos dar nėra plačiai paplitusios. Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima pritaikyti skirtingas bakterijų rūšis įvairioms dirvožemio sąlygoms.
Pavyzdžiui, Kenijoje jau vykdomi eksperimentai rodo, kad mikrobinės trąšos gali būti veiksmingos. Jei rezultatai bus sėkmingi, technologiją galima plėsti į kitas Afrikos šalis.
Mikrobinės trąšos – tai pažangus, ekologiškas ir efektyvus būdas augalų derlingumui didinti. Jei jos būtų plačiau naudojamos, tai galėtų sumažinti aplinkos taršą, sumažinti ūkininkų išlaidas ir prisidėti prie tvaresnio žemės ūkio ateityje.
Plačiau apie tai >>
Paruošta pagal https://innovationcommission.uchicago.edu informaciją. Nuotrauka James Baltz / Unsplash.com.
Šį tekstą paruošė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>