2023 m. Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pirmą kartą istorijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas maisto ir žemės ūkio klausimams. Daugiau nei 150 šalių pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo savo maisto sistemas – nuo gamybos iki vartojimo – padaryti nacionalinių klimato kaitos strategijų prioritetu, rašo „The Conversation“.
Nors deklaracijoje nepateikiama konkrečių veiksmų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ji atkreipia dėmesį į labai svarbų klausimą.
Pasaulinis maisto tiekimas vis dažniau sutrinka dėl ekstremalių karščių ir audrų. Be to, žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių, atsakingas už trečdalį visų žmogaus veiklos sukeliamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Dėl šios prieštaravimų žemės ūkio inovacijos vis dažniau tampa tarptautinių klimato diskusijų tema.
Šiuo metu žemės ūkis aprūpina maistu 8 milijardus žmonių, nors daugelis jų neturi pakankamos prieigos prie maisto. Tačiau norint pamaitinti 10 milijardų žmonių 2050 m., palyginti su 2010 m., dirbamų žemių plotas turėtų padidėti 660 000–1,2 milijono kvadratinių mylių (171–301 milijono hektarų). Tai sukeltų didesnį miškų kirtimą, kuris prisideda prie klimato kaitos. Be to, kai kurios plačiai taikomos praktikos, skirtos pakankamam maisto kiekiui užauginti, pavyzdžiui, sintetinių trąšų naudojimas, taip pat prisideda prie klimato kaitos.
Paprasčiausiai panaikinus miškų kirtimą ir šias praktikas be alternatyvių sprendimų, sumažėtų pasaulio maisto atsargos ir ūkininkų pajamos. Laimei, atsiranda naujovių, kurios gali padėti.
Gruodžio 2 d. paskelbtoje ataskaitoje Klimato kaitos, maisto saugos ir žemės ūkio inovacijų komisija, įkurta Nobelio premijos laureato ekonomisto Michaelio Kremerio, nurodo septynias prioritetines inovacijų sritis, kurios gali padėti užtikrinti pakankamą maisto gamybą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir būti plečiamos, kad pasiektų šimtus milijonų žmonių.
1. Tikslios, prieinamos orų prognozės
Dėl ekstremalių oro sąlygų pasėliai tampa vis labiau pažeidžiami, o ūkininkai sunkiai prisitaiko, todėl tikslios orų prognozės yra labai svarbios. Ūkininkai turi žinoti, ko tikėtis artimiausiomis dienomis ir ateityje, kad galėtų priimti strateginius sprendimus dėl sėjos, drėkinimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo.
2. Mikrobiologinės trąšos
Kitas inovacijų prioritetas – mikrobiologinių trąšų naudojimo plėtra. Azoto trąšos yra plačiai naudojamos derlingumui didinti, tačiau jos paprastai gaminamos iš gamtinių dujų ir yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis. Mikrobiologinės trąšos naudoja bakterijas, kad padėtų augalams ir dirvožemiui įsisavinti reikalingas maistines medžiagas, taip sumažinant azoto trąšų kiekį.
3. Metano iš gyvulių išmetimo mažinimas
Trečiasis inovacijų prioritetas – gyvuliai, kurie yra maždaug dviejų trečdalių žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jautienos paklausa išaugs 80 proc., nes mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys tampa turtingesnės, todėl būtina mažinti šias emisijas.
4. Žemės ūkio inovacijų plėtra
Inovacijų komisija taip pat nustatė keturis kitus inovacijų prioritetus:
- Padėti ūkininkams ir bendruomenėms geriau rinkti lietaus vandenį.
- Sumažinti skaitmeninio žemės ūkio, kuris gali padėti ūkininkams efektyviausiai naudoti drėkinimą, trąšas ir pesticidus, sąnaudas.
- Skatinti alternatyvių baltymų gamybą, siekiant sumažinti gyvulių paklausą.
- Teikti draudimą ir kitą socialinę apsaugą, siekiant padėti ūkininkams atsigauti po ekstremalių oro sąlygų.
Ataskaitą galima rasti čia >>
Šaltinis: https://innovationcommission.uchicago.edu. Nuotrauka Gabriel Jimenez / Unsplash.com.
Šį tekstą paruošė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>