-
Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-
Milijardai žmonių patiria didėjantį karščio pavojų – klimato kaita tampa sveikatos iššūkiu
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio. Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja,…
-
Prieš COP31 – ministrų susitikimas Azerbaidžane: sieks proveržio svarbiausiais klimato klausimais
Liepos 22–23 d. Azerbaidžano Šamachio mieste vyks aukšto lygio ministrų susitikimas, kuriame įvairių šalių aplinkos ir klimato politikos ministrai bei derybininkai aptars svarbiausius klausimus prieš lapkritį Turkijoje vyksiančią 31-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP31). Tikimasi, kad susitikime bus ieškoma politinių kompromisų dėl sudėtingiausių derybų temų – naujos kartos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įsipareigojimų (angl. Nationally…
-
Aplinkosaugos organizacijos ragina neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru
Aplinkosaugos organizacijos ir gamtos specialistai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru. Jų teigimu, kandidato ankstesni sprendimai ir vieši pasisakymai kelia abejonių dėl jo gebėjimo derinti žemės ūkio konkurencingumą su biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos švelninimu ir vandens išteklių kokybės gerinimu. Kreipimesi primenama, kad eidamas aplinkos ministro pareigas Mažeika palaikė…
-
Kai svajojame apie Marsą: kas bus naujojo pasaulio šeimininkais?
Žmonija visada svajojo žiūrėdama į horizontus. Mes perplaukėme vandenynus, tyrinėjome žemynus, iškėlėme palydovus į kosmosą. Gebėjimas svajoti apie tai, kas šiandien atrodo neįmanoma, yra viena nuostabiausių žmogaus savybių. Tačiau XXI amžiaus paradoksas tampa vis ryškesnis: kalbame apie civilizacijos plėtrą į kitas planetas tuo metu, kai milijonai žmonių Žemėje vis dar kovoja dėl pačių pagrindinių dalykų…
-
Trijų eurų mokestis prieš besaikį vartojimą
Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungoje atsiranda naujas, iš pirmo žvilgsnio labai mažas, bet simboliškai svarbus barjeras pigių smulkių siuntų srautui iš trečiųjų šalių. Mažoms, iki 150 eurų vertės, elektroninės prekybos siuntoms pradedamas taikyti fiksuotas 3 eurų muitas. Trys eurai nėra didelė suma, jeigu kalbame apie rimtą, reikalingą pirkinį. Bet ji tampa labai matoma, kai kalbame…
-
10 svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie oro taršą
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o Jungtinės Tautos šią problemą vadina globalia ekstremalia situacija. Štai dešimt esminių faktų, kurie padeda suprasti…
-
Ekstremalaus karščio kaina
2026 metų gegužę paskelbtoje draudimo grupės Allianz tyrimų analizėje „Too hot to grow: The economic costs of extreme heat“ („Per karšta augti: ekonominė ekstremalaus karščio kaina“) pabrėžiama tai, apie ką klimato mokslininkai kalba jau ne vienerius metus: ekstremalus karštis tampa ne trumpalaikiu gamtos reiškiniu, o struktūrine ekonomine rizika. Tai reiškia, kad karščio bangos nebėra tik pavieniai nepatogumai,…
-
Klimato skeptikai nebediskutuoja apie mokslą – jie kovoja su sprendimais: naujas dezinformacijos etapas
Pastaraisiais metais klimato politika vis dažniau susiduria ne tik su technologiniais ar ekonominiais iššūkiais, bet ir su augančiu pasipriešinimu pačiai idėjai, kad reikia keisti dabartinę energijos, transporto ir pramonės sistemą. Paprasčiau tariant, ginčas vis rečiau vyksta dėl klausimo „ar klimatas keičiasi“, ir vis dažniau – dėl to, kaip greitai, kiek tai kainuos ir kas turėtų…
-
Nuo pažadų prie skaičių: Europoje įmonės spaudžiamos pagrįsti klimato deklaracijas realiais duomenimis
Europoje stiprėjant klimato reguliavimui, įmonių tvarumo strategijos pereina į naują etapą – nuo deklaruojamų „nulinio poveikio“ tikslų prie privalomos emisijų apskaitos ir įrodymų, kaip šie tikslai bus pasiekti. Europos Sąjungoje šį pokytį daugiausia lemia nauja įmonių tvarumo atskaitomybės sistema – Korporatyvinės tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD) ir ją detalizuojantys Europos tvarumo ataskaitų standartai (ESRS), kuriuos…
-
Vandenyno krizė nėra vien gamtosaugos klausimas – tai ekonominis ir socialinis iššūkis
Pasaulio vandenynai, ilgą laiką veikę kaip viena svarbiausių natūralių klimato kaitos amortizavimo sistemų, šiandien patys tampa krizės fronto linija. Birželio mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio vandenynų vertinimo ataskaitoje (angl. Third World Ocean Assessment), parengtoje šimtų mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, pabrėžiama, kad vandenynų būklę lemia ne viena problema, o kelių krizių sankirta – klimato…
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.