-
CAN International: be teisingumo COP30 neteks prasmės
Lapkričio 10 dieną prasidėjus Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP30 Brazilijoje, pilietinės visuomenės organizacijos įspėja – pasaulis atsidūrė kryžkelėje. Pasak jų, jei konferencija nesugebės užtikrinti teisingumo ir lygybės, Jungtinių Tautų klimato proceso patikimumas gali žlugti. Tinklui „Climate Action Network“ (CAN), vienijančiam daugiau nei 2 000 organizacijų iš 130 šalių, COP30 yra galimybė iš esmės pakeisti kryptį.…
-
CAN: turtingos šalys žada kovoti su klimato krize, bet toliau remia taršią pramonę
Spalio pabaigoje paskelbta tarptautinės organizacijos „Climate Action Network“ (CAN) analizė atskleidė nerimą keliančią situaciją: turtingiausios pasaulio šalys, kurios labiausiai prisidėjo prie klimato krizės, vis dar nesiima rimtų veiksmų ją spręsti. CAN išnagrinėjo naujausius šalių klimato planus (vadinamus NDC – nacionaliniais įsipareigojimais) ir vertino juos pagal tris svarbius kriterijus: ar šalis planuoja atsisakyti iškastinio kuro (anglies,…
-
Klimato savaitė: ar Lietuvos žemės ūkis pasiruošęs klimato iššūkiams?
Šią savaitę minima Klimato savaitė, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes, susijusias su klimato kaita – nuo jos švelninimo iki prisitaikymo ir atsparumo didinimo. Viena iš sričių, kurioje pokyčiai būtini jau dabar, yra žemės ūkis, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime. Gamtininkai primena: šis sektorius yra itin svarbus, nes iš vienos pusės…
-
Deginti maistą – ne išeitis: kaip biodegalai gilina klimato krizę
Nors biodegalai dažnai pristatomi kaip švaresnė alternatyva iškastiniam kurui, nauja T&E užsakymu parengta ataskaita atskleidžia priešingą vaizdą. Kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išplatintame pranešime spaudai, biodegalų gamyba iš maisto kultūrų ne tik nepadeda kovoti su klimato kaita, bet ir prisideda prie jos gilėjimo. Milžiniškas žemės poreikis – menka nauda Šiuo metu pasaulyje biodegalų gamybai naudojama…
-
Mitas apie saulės elektrines ir maisto stygių neturi pagrindo
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar saulės elektrinių plėtra žemės ūkio naudmenose gali kelti grėsmę maisto gamybai. Tokie svarstymai, kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime spaudai, dažnai remiasi klaidingomis prielaidomis ir neatitinka realios situacijos Lietuvoje. Lietuvos žemės ūkio naudmenos 2023 m. sudarė daugiau nei 3,37 mln. hektarų – tai daugiau nei pusė…
-
SEMINARAS: Klimato komunikatoriai kaip pokyčių agentai – nauja rolė krizės akivaizdoje
Klimato krizė keičia ne tik mūsų aplinką, bet ir komunikacijos vaidmenį visuomenėje. Šiame renginyje kviečiame pažvelgti į klimato komunikatorius kaip į pokyčių agentus – žmones, kurie ne tik informuoja, bet ir aktyvuoja visuomenę veikti. Diskusijose ir pranešimuose nagrinėsime, kaip komunikacija gali tapti strateginiu įrankiu siekiant sisteminių pokyčių. „Artis” viešbučio konferencijų centras, Totorių g. 23, Vilnius…
-
DISKUSIJA: Klimatosaugos komunikacija po Žaliojo Kurso
Vis dažniau minimas „nuovargis“ nuo aplinkosaugos ir klimatosaugos temų – rimtas barjeras visuomenei komunikuojant svarbias, žmonijai gyvybines naujienas. Padėtį dar labiau komplikuoja Europoje stebimas atsitraukimas nuo Žaliojo Kurso tikslų, o kur dar dramatiški pasaulio lyderių pareiškimai iš Jungtinių Tautų tribūnų. Ar stumdami klimato kaitos grėsmes į antrą ir trečią planą viešojoje erdvėje, vis dar turime…
-
100 dienų po Sevilijos: Baltijos šalys turi išlikti vystomojo bendradarbiavimo pasižadėjimų priešakyje
Praėjo lygiai šimtas dienų nuo istorinės, tik kartą per dešimtmetį vykstančios tarptautinės konferencijos dėl finansavimo vystymuisi (angl. 4th International Conference on Financing for Development, FfD4) Sevilijoje, kur tarptautinė bendruomenė priėmė „Sevilijos įsipareigojimą“ bei jį papildantį „Sevilijos veiksmų platformos“ paketą. Šiais dokumentais apibrėžiama, kaip padengti globalų net 4 trilijonų eurų siekiantį metinį darnaus vystymosi tikslų (DVT,…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Visuomeninės organizacijos kritikuoja Vyriausybės miškų politiką: ragina stabdyti plynų kirtimų planus
Visuomeninės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl naujosios XX Vyriausybės programos, kurioje, jų teigimu, atsisakoma stiprinti miškų apsaugą ir išlaikomas plynų kirtimų mastas. Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į Seimo narius, ragindama nepritarti siūlomiems pokyčiams ir atstovauti ne tik medienos pramonės, bet ir visuomenės bei gamtos interesams. „Miškų dalis programoje perrašyta medienos pramonės atstovų ranka. Nacionalinis miškų susitarimas, kurį…
-
Spūsčių mokesčiai: kaip pasaulio miestai sprendžia eismo problemas
Eismo spūstys tampa vis didesniu iššūkiu miestams visame pasaulyje. Kai kurios savivaldybės imasi aktyvių veiksmų, siekdamos sumažinti transporto srautą ir oro taršą. Viena iš efektyviausių priemonių – spūsčių mokesčiai, kurie veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose miesto zonose kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones, keliauti kitu metu arba visai atsisakyti kelionės automobiliu.…
-
Europos piliečiai klimato krizę vadina viena didžiausių grėsmių: ką galime padaryti Lietuvoje?
Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia…
