Kategorija: Pranešimai spaudai
-
Kiek kainuoja tarša? Elektromobiliai gali sumažinti astmos atvejų skaičių ir išlaidas sveikatai
Vos keli papildomi elektromobiliai mikrorajone gali turėti didelį poveikį gyventojų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų ligų prevencijos. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu, atliktu 2013–2019 m., vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojų lemia…
-
Žiedinė mada: norime, bet negalime sau leisti?
Nors vis daugiau Europos vartotojų išreiškia norą pereiti prie žiedinės ekonomikos, realybė rodo – daugelis tam tiesiog nepasiruošę finansiškai. EU SOLSTICE projekto, vykdyto Katalonijoje, Berlyne, Prato ir Grenoblyje, rezultatai atskleidžia, kad kaina ir patogumas išlieka pagrindiniais veiksniais, lemiančiais vartotojų pasirinkimus. Kol dėvėti drabužiai, nuomos paslaugos ar taisymas bus brangesni ir mažiau patogūs nei greitoji mada,…
-
Lietuva mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet transporto sektorius vis dar kelia iššūkių
Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba pateikė Europos Komisijai naujausią ataskaitą su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio Lietuvoje prognozėmis už 2025–2055 m. laikotarpį. Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvai įgyvendinus planuojamą ŠESD mažinimo politiką ir priemones, 2030 m. išmetamų ŠESD kiekis iš sektorių, nepatenkančių į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS),…
-
Teismas pripažino — nesiimant veiksmų dėl klimato krizės, pažeidžiama tarptautinė teisė
Hagoje paskelbta patariamoji „pasaulio teismo“ nuomonė sustiprina klimato teisingumo (angl. Climate Justice) principą ir pabrėžia valstybių įsipareigojimą tiek dabarties visuomenėms, tiek ateities kartoms. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį, liepos 23 d., Hagoje paskelbė patariamąją nuomonę, kurioje teigiama, kad valstybės gali būti laikomos teisiškai atsakingomis, jei nesiima priemonių apsaugoti aplinką nuo klimato kaitos padarinių, rašoma Jungtinių…
-
Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su klimato krizės padariniais – staigios liūtys, stiprūs vėjai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs reiškiniai tampa mūsų kasdienybe. Visgi viešojoje erdvėje vis dar retai klausiame: ką galime padaryti, kad tokių reiškinių būtų mažiau? Išanalizavę, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos įsipareigojimus žemės ūkyje, gamtininkai siūlo atsigręžti į gamtą – daugiau dėmesio…
-
Daugiau kaip pusšimtis rečiausių Europos giesmininkų papildė Žuvinto populiaciją
Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai į laisvę paleido 52 čia užaugintus retų paukščių – meldinių nendrinukių – jauniklius, dalyvaujančius svarbioje gamtosauginėje misijoje. Atvežti mažyliai padės atkurti mažą, bet savaime atsikurti nebegalinčią vietinę šių paukščių populiaciją. Jaunikliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų – ten dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems grėsė realus pavojus žūti dar lizduose, rašoma…
-
Meldinių nendrinukių likimas karo akivaizdoje: tarptautinė ekspedicija Ukrainos pelkėse
Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.…
-
Iš savanorystės dienoraščių: kaip purvas, kompostas ir pokalbiai keičia pasaulį
Vystomojo bendradarbiavimo politika dažnai siejama su tarptautinėmis strategijomis, finansiniais mechanizmais ar viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėmis. Tačiau pokytis ne visada prasideda nuo milijoninių projektų ar diplomatinio lygio susitarimų. Kartais jis gimsta iš purvu išteptų rankų, dažais aptaškytų drabužių ir kasdien pėsčiomis įveikiamų kalnų takų. Taip atrodo kasdienybė Nepalo Okhaldhungos regione, kur penkis mėnesius savanoriavo Vystomojo…
-
Teisinga pertvarka: NVO kviečia mobilizuotis sisteminiams pokyčiams
Visame pasaulyje tautos ir bendruomenės kovoja už išlikimą, savo teises, teisingumą, susidūrusios su ekonominiais sukrėtimais, ekologinėmis ir klimato katastrofomis, politiniu nestabilumu, žiauriais pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais, militarizavimu, o tokiose vietose kaip Palestina ir Sudanas – genocidu. Pasaulinę ekonomiką reglamentuojančios taisyklės yra sukurtos taip, kad turtas ir valdžia būtų sutelkta kelių žmonių rankose, o dauguma būtų…
-
Klimato krizė ir skurdo mažinimas: ar finansai spėja paskui tikslus
Vystomojo bendradarbiavimo finansavimas – tai ne tik parama skurdui mažinti ar infrastruktūrai kurti. Tai kompleksinė sistema, apimanti viešąsias ir privačias lėšas, nacionalinius ir tarptautinius šaltinius, skirtus skatinti socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos pažangą. Šiandien, siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus (DVT), finansavimo mechanizmų įvairovė tampa būtinybe, o tradicinė parama – nepakankama. Finansavimo šaltiniai: nuo mokesčių iki investicijų…
-
Apklausa: gyventojai nesupranta miškų politikos
Didžioji dalis gyventojų mano, kad miškai mažiau naudojami medienos gavybai, nei iš tikrųjų yra. Miškų kirtimus daugelis laiko opia problema ir nori, kad daugiau miškų būtų saugomi. Tokias visuomenės nuostatas atskleidžia gegužės mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Nuomonė apie miškų kirtimą, ūkinę veiklą, rekreacinių plotų didinimą“. Apklausos…
-
Ekologiška, bet ne visiems: ar Vilniaus transporto politika iš tiesų tvari?
Vilniaus savivaldybės sprendimas nuo liepos mėnesio didinti viešojo transporto bilietų kainas sukėlė visuomenės diskusijas ir protestus. Nors savivaldybė teigia, kad kainų kėlimas leis gerinti paslaugų kokybę ir skatins miestiečius atsisakyti automobilių, ekspertai ir pilietinės organizacijos kelia klausimą – ar tai tikrai žingsnis link tvaresnio miesto, ar dar viena kliūtis socialiai pažeidžiamiems gyventojams? Diskusijoje „Žalias ir…