Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar saulės elektrinių plėtra žemės ūkio naudmenose gali kelti grėsmę maisto gamybai. Tokie svarstymai, kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime spaudai, dažnai remiasi klaidingomis prielaidomis ir neatitinka realios situacijos Lietuvoje.
Lietuvos žemės ūkio naudmenos 2023 m. sudarė daugiau nei 3,37 mln. hektarų – tai daugiau nei pusė šalies teritorijos. Tuo metu Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta 2024 m., numato, kad iki 2050 m. šalyje galėtų būti įrengta iki 9 GW galios saulės elektrinių. Net ir statant visas elektrines ant žemės, tam prireiktų maždaug 20 000 hektarų – tai sudarytų vos 0,6 % visų žemės ūkio naudmenų.
Kaip teigiama pranešime, realybėje didelė dalis saulės elektrinių įrengiama ant pastatų stogų, pramoninių teritorijų ar kitų ne žemės ūkio paskirties plotų. Todėl tikėtina, kad iki 2050 m. žemės ūkio naudmenų būtų užstatyta dar mažiau – apie 10 000 hektarų, arba vos 0,3 %.
„Toks plotas negali reikšmingai paveikti nei žemės ūkio sektoriaus, nei maisto tiekimo saugumo. Priešingai – saulės elektrinės gali tapti papildomu pajamų šaltiniu ūkininkams, ypač tiems, kurie turi mažiau produktyvius žemės plotus“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse saulės elektrinės jau derinamos su žemės ūkio veikla – pavyzdžiui, įrengiamos virš ganyklų ar sodų, kur šešėlis netgi padeda augalams išvengti kaitros. Tokie sprendimai gali būti pritaikomi ir Lietuvoje.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina visuomenę kritiškai vertinti mitus, kurie gali stabdyti žaliąją energetinę transformaciją. Atsinaujinanti energija – tai ne tik kelias į mažesnes sąskaitas, bet ir strateginis sprendimas siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro, klimato kaitos švelninimo ir saugesnės ateities.
D. Tracevičius pabrėžia, kad diskusijos apie žemės naudojimą yra svarbios, tačiau jos turi remtis faktais, o ne baimėmis. Lietuva turi pakankamai žemės tiek maistui, tiek švariai energijai – tereikia protingai planuoti ir nepasiduoti klaidinančiai informacijai.
Unsplash.com laisvo naudojimo nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>