Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta.
„Globalinis atšilimas spartėja taip greitai, kad išlėkėme iš klimato kreivės“, – pareiškė DMG pirmininkas Frankas Böttcheris. Pasak jo, šis pokytis kelia grėsmę ne tik ekosistemoms, bet ir visuomenės stabilumui. „Klimato krizė kelia pavojų gyvybei ir civilizacijos pagrindams. Reikia nedelsiant veikti“, – teigiama organizacijų pareiškime.
Pareiškime teigiama, kad iki 2050 metų pasaulinė temperatūra gali pakilti 3 °C, o iki šimtmečio pabaigos – net iki 5 °C. Tokia trajektorija, anot mokslininkų, reikštų negrįžtamą klimato sistemos destabilizaciją. Vokietijoje temperatūros kilimas jau viršija pasaulinį vidurkį, o ekstremalūs orai tampa vis dažnesni ir intensyvesni.
Vokietijos orų tarnyba (DWD) nurodo, kad pastarąjį dešimtmetį šalyje fiksuojamas „beprecedentis šiltų metų kaupimasis“. 2025 m. pavasarį ir vasarą Šiaurės jūra buvo šilčiausia nuo stebėjimų pradžios, o Baltijos jūroje ties Kylio miestu užfiksuota 55 dienų karščio banga, kurios metu vandens temperatūra viršijo normą daugiau nei 4 °C.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į spartėjantį jūros lygio kilimą. Kukshafeno mieste nuo 1900 metų jūros lygis pakilo daugiau nei 25 cm ir toliau kyla. Šie pokyčiai kelia grėsmę pakrančių infrastruktūrai ir ekosistemoms.
Pareiškime pabrėžiama, kad klimato pokyčiai daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai ir gyvybei. „Ypač pažeidžiami yra maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie turi sveikatos sutrikimų. Kai kuriose pasaulio vietose jau dabar tampa neįmanoma saugiai gyventi lauke dėl ekstremalių oro sąlygų“, – teigiama dokumente.
Tuo pačiu metu ekspertai visame pasaulyje stebi drastišką biologinės įvairovės nykimą, kuris dar labiau sustiprėja dėl klimato kaitos ir daro neigiamą poveikį mūsų ekosistemų atsparumui. Visame pasaulyje didėja skurdo, bado, pabėgėlių srautų bei socialinio ir pasaulinio politinio nestabilumo rizika.
„Nepaisant šių akivaizdžių pokyčių, pasaulinė bendruomenė ir Vokietija iki šiol nepakankamai reagavo į su visuotiniu atšilimu susijusius pavojus“, – rašoma atsišaukime.
DMG ir DPG ragina politikus imtis skubių veiksmų ir „nedelsiant pateikti daug veiksmingesnę programą“, skirtą klimato kaitai stabdyti ir prisitaikyti prie jos pasekmių: drastiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, plėtoti CO₂ šalinimo technologijas ir stiprinti gamtos apsaugą. Nors nuo 1990 metų Vokietijoje emisijos sumažėjo, esamos priemonės, anot ekspertų, nepakankamos siekiant įgyvendinti nacionalinius klimato tikslus iki 2030 metų ar pasiekti klimatui neutralų statusą iki 2045 metų.
„Šie scenarijai nėra neišvengiami. Turime žinių, technologijų ir galimybių juos pakeisti. Reikia tik politinės valios ir visuomenės palaikymo“, – teigiama pareiškimo pabaigoje.
Parengė R. Trainytė.
Asociatyvi nuotrauka – Unsplash.com (laisvo naudojimo).
Šaltiniai:
– „Globale Erwärmung beschleunigt sich – Ein Aufruf zu entschlossendem Handeln“, DMG ir DPG pareiškimas, 2025 m. rugsėjo 25 d.
– Table.Media, „German professional societies warn of three-degree warming“, 2025 m. rugsėjis
– DWD klimato stebėjimų duomenys
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>