Miškų anglies dioksido kompensavimo schemos jau seniai yra tapę populiariu apgaulingu sprendimu, padedančiu tęsti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau vis dažniau į šias schemas įtraukiamas ir žemės ūkis bei dirvožemis. Žemės ūkio ir miškininkystės kompensacijos yra vadinamųjų gamta pagrįstų sprendimų (angl. nature-based solutions) pagrindas.
Šiuo metu, kai politiniu lygmeniu siekiama didinti savanoriškas anglies dioksido rinkas, kad korporacijos ir vyriausybės pasiektų vadinamąjį „grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį“, miškų ir žemės ūkio kompensacinės išmokos atsiduria dėmesio centre.
Nėra abejonių, kad pramoninio žemės ūkio ir miškininkystės išmetamų teršalų kiekis yra milžiniškas – jis sudaro apie ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Pakeitus dabartinius vyraujančius maisto auginimo ir miškų naudojimo būdus, galima sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, apsaugoti pragyvenimo šaltinius ir biologinę įvairovę. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žmogaus veiklos santykio su žeme keitimui. Deja, yra daug klaidingų sprendimų, kurie skamba gražiai, bet iš tiesų tik padeda įtvirtinti netvarias ir neteisingas praktikas.
Mintis, kad pakeitus žmonių elgesį su žeme, miškais ir dirvožemiu bus galima rasti sprendimus, yra labai patraukli, tačiau pagrindinė argumento, esą dirvožemis ir medžiai gali amžinai ir neribotai kaupti anglies dioksidą iš išgauto iškastinio kuro, prielaida yra klaidinga. Anglis yra gyvybiškai svarbi visiems gyviems organizmams ir mūsų planetos mineralinei sudėčiai. Anglies apykaita tarp vandenynų, dirvožemio ir atmosferos vyksta pagal seniai nusistovėjusią pusiausvyrą, prie kurios gyvybė yra prisitaikiusi.
Tačiau iškastiniame kure esanti anglis glūdi po žeme, atskirai nuo biosferos – kol ji išgaunama ir sudeginama. Patekus į biosferą, sutrinka anglies ciklo pusiausvyra. Sudegęs iškastinis kuras negali būti neribotai sugeriamas. Tačiau būtent šia klaidinga nuostata grindžiamos dirvožemio, miškų, žemės ūkio ir gamtosaugos kompensacinės schemos bei daugelis kitų apgaulingų sprendimų.
Melas, gaubiantis miškų sektorių
Medienos ir miško produktų gamybos pramonės atstovai skleidžia melagingas kalbas apie miškus ir klimatą, norėdami plėsti pelną nešančius miškų kirtimus ir natūralius miškus pakeisti pramoninėmis medžių plantacijomis.
- Pirmiausia šių pramonės šakų atstovai siekia suklaidinti, dedami lygybės ženklą tarp natūralių miškų ir medžių plantacijų – pramoninių monokultūrų, auginamų eilėmis, naudojant įvairias chemines medžiagas trumpos rotacijos (5–20 metų) kirtimui ir siekiant kuo didesnio medienos derliaus. Tokios plantacijos neužtikrina biologinės įvairovės buveinių, išstumia natūralius miškus ir kenkia vietinėms tautoms ir bendruomenėms, kurių išlikimas priklauso nuo sveikų, įvairovę palaikančių miškų.
- Siekdama paramos miškų kirtimui ir pramoninių medžių plantacijų kūrimui, pramonė teigia, esą jauni medžiai geriau sulaiko anglies dioksidą nei seni, ir tokiu būdu remia katastrofišką senųjų miškų (medienos atžvilgiu vertingiausių) kirtimo praktiką ir jų keitimą trumpos rotacijos plantacijomis. Tačiau iš tiesų senų miškų medienoje ir dirvožemyje aktyvaus anglies apytakos ciklo metu sukaupiama daugiau anglies nei medžių plantacijose.
- Korporacijų teigimu, miškus „reikia“ retinti, kad jie išliktų sveiki, tačiau realybėje miško kirtimo praktika kenkia dirvožemiui, žaloja medžius ir platina kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Naudodamosi žmonių baimėmis, korporacijos tvirtina, esą retinant ir kertant miškus galima lengviau suvaldyti miškų gaisrus ar net visai jų išvengti. Tačiau iš tikrųjų kaip tik dėl miško ruošos trikdžių susidaro palankios sąlygos miškų gaisrams kilti.
- Pramonės atstovai tvirtina, kad medienos naudojimas statybose ar kitiems ilgalaikiams medienos produktams gaminti turėtų būti subsidijuojamas kaip „anglies dioksido sekvestracija“, lygiai kaip medienos deginimas subsidijuojamas kaip „atsinaujinanti energija“. Atsiranda ir tokių, kurie siūlo naudoti medieną „atsinaujinančioms gamtinėms dujoms“ gaminti.
- Mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus (GM) medžius, kurie, jų teigimu, sulaikys daugiau anglies dioksido, suteiks daugiau biomasės, juos bus lengviau perdirbti į skystąjį kurą arba jie bus pritaikyti atlaikyti klimato kaitos ir pramoninių plantacijų sąlygas. Tačiau tikrojo medžių genetikos keitimo komerciniais ir pramoniniais tikslais poveikio tiesiog neįmanoma numatyti, o genetiškai modifikuotos savybės gali užteršti natūralius miškus ir pakenkti ekosistemoms ir biologinei įvairovei.
Kai kur pasaulyje, įskaitant JAV ir Braziliją, jau eksperimentuojama su genetiškai modifikuotais medžiais. Korporacijos tvirtina galinčios greičiau užauginti medžių plantacijas ir sukaupti daugiau anglies dioksido, tačiau, kaip jau pabrėžėme, plantacijos yra labai problematiškos. Dar daug kas nežinoma apie riziką, kylančią naudojant GM technologiją vienoje svarbiausių ekosistemų, padedančių mūsų planetai išgyventi.
- Prisidengdamos klimato kaitos sprendimais, iš miškų kirtimo besipelnančios įmonės siekia sukurti didžiulę naują medienos paklausą. Tačiau medienos produktų paklausos didinimas yra tikslo mažinti miškų kirtimą ir nykimą, taigi ir švelninti klimato kaitą, priešingybė. Be to, pramonės atstovai teigia galintys taikyti „sertifikavimo standartus“, kad užtikrintų, jog mediena kertama tvariai, tačiau šie standartai yra absoliučiai nepakankami.
Kai pats paklausos mastas yra netvarus, jokie sertifikavimo standartai negali užtikrinti tvarumo. Miškai sparčiai nyksta dėl pernelyg didelio miškų kirtimo, žemės paklausos (ypač gyvulininkystei), klimato kaitos poveikio ir įveistų kenkėjų bei ligų sukėlėjų. Norint apsaugoti ir atkurti natūralius miškus, reikia šalinti pagrindines miškų kirtimo priežastis, o ne didinti medienos paklausą.
Šis tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje „Hoodwinked in the houthouse. Resist False Solutions to Climate Change“ („Užsimerkę šiltnamyje. Atsparumas klaidingiems klimato kaitos sprendimams“) 2021 m. , publikuotame portale https://climatefalsesolutions.org/.
Šį tekstą parengė: „Biofuelwatch“: biofuelwatch.org.uk, „Global Justice Ecology Project“: globaljusticeecology.org , „Indigenous Environmental Network“: ienearth.org, co2colonialism.org, „La Via Campesina: viacampesina.org
Vertimas į lietuvių kalbą: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.