Net ir šiandien vietinės tautos, smulkūs ūkininkai ir kiti agroekologiniais principais ūkininkaujantys žmonės, daugiausia moterys, maistu aprūpina daugiau nei 70 proc. pasaulio gyventojų, ir tai daro turėdami mažiau nei 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tokiu būdu agroekologija – tai pasipriešinimo pramoniniam, korporaciniam žemės ūkiui forma.
Tačiau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio kapitalistinės pramoninės žemdirbystės sistemos valdymas vis labiau koncentruojamas vos kelių tarptautinių korporacijų rankose: jos kontroliuoja sėklas ir chemikalus, skatina skolas didinantį kontraktinį ūkininkavimą ir įtikina vyriausybes teikti paskatas netvariam pramoniniam ūkininkavimui, didinančiam jų pelną ir aštrinančiam pasaulines nelygybes.
Šiandien ūkininkauja žymiai mažiau žmonių nei bet kada anksčiau, nes žemės ūkis orientuojamas į technologijas ir automatizavimą, o ne į žmones ir planetą. Nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis didėjanti klimato politika žemės ūkiui yra orientuota į šią išnaudotojišką pramoninio ūkininkavimo sistemą ir su ja suderinama.
Bendrai paėmus, agroekologija naudoja mažiau energijos ir išorinių sąnaudų; apskaičiuota, kad 44–57 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta pramoninė maisto grandinė, įskaitant miškų kirtimą ir daug energijos reikalaujančią pramoninę gamybą, perdirbimą, pakavimą, mažmeninę prekybą, transportavimą, šaldymą ir atliekas.
Apgaulingi lobistų sprendimai žemės ūkiui
Tarp apgaulingų sprendimų – pasiūlymai, kuriais siekiama paversti dirvožemį anglies dioksido talpykla, kad būtų galima „sugerti“ ir kompensuoti pernelyg didelį korporacijų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Skatinant investicijas į žemės ūkį, kad tariamai būtų sukaupta daugiau anglies dioksido, ypač iš privačių šaltinių, reikės didesnių žemės plotų ir dėl to padidės žemės užgrobimo iš smulkiųjų ūkininkų ir miškuose gyvenančių bendruomenių rizika.
Apgaulingais sprendimais bandoma kontroliuoti sėklų įvairovę, suteikiant teises ir patentus tarptautinėms korporacijoms ir kitiems subjektams, kurių neatsakinga, pražūtinga veikla mažina biologinę įvairovę, didina agrotoksinų naudojimą ir plečia genetines manipuliacijas – visa tai lėmė superpiktžolių atsiradimą ir stumia gyvybę šioje planetoje link bedugnės krašto.
Klimato atžvilgiu SMART („išmanusis“) žemės ūkis, dirvožemio sekvestracijos programos, gamta paremti sprendimai, mokėjimai už aplinkosaugos paslaugas (MAP) ir daugelis kitų šio spektro atmainų reiškia žemės ūkio ir gyvulininkystės praktiką, kuria tariamai didinama anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis ir/arba didinama biologinė įvairovė. Šios schemos gali būti taikomos kaip anglies dioksido kompensacijos prekybos anglies dioksidu sistemoje arba kaip mokesčių lengvatos anglies dioksido mokesčių sistemoje, leidžiant taršioms pramonės šakoms dar labiau teršti aplinką.
Naftos ir anglies pramonė teigia mažinanti išmetamųjų teršalų kiekį investicijomis į žemės ūkio verslą.
Kitas pavyzdys – „Royal Dutch Shell“ investicijos į GPS padalinį, kad ši korporacija galėtų ne tik prekiauti anglies dioksido kreditais, bet ir supirkinėti žemę bei deklaruoti anglies dioksido neutralumą. Į anglies dioksido kompensavimo schemas gali būti įtraukta gyvulininkystė, agroekologija, ekologinė žemdirbystė, agrarinė miškininkystė ir „miesto miškai“. Anglies ūkininkavimas įtraukia žemės ūkį į anglies dioksido rinką, privatizuoja, paverčia preke ir parduoda gamtą, sėklas, dirvožemį, maistą, žoles, orą, apdulkintojus, ūkius ir tradicinių žinių sistemas, paverčia jas pinigų gavimo schemomis teršėjams.
Pelnosi saujelė milžiniškų korporacijų
GM metodai, kuriais siekiama spręsti žemės ūkio poveikio klimatui problemą, priklauso saujelei milžiniškų korporacijų, nuolat bandančių sukoncentruoti mūsų maisto sistemų kontrolę savo rankose ir deklaruojančių intelektinės nuosavybės teises į sėklas, trąšas, gyvulių genetiką ir farmacinius preparatus, ūkininkavimo įrangą ir kt. Konkrečioje vietovėje pritaikytos, diversifikuotos, gyvybę palaikančios ūkininkavimo praktikos yra žlugdomos ir jų atsisakoma, pakeičiant jas didžiule pramonine kelių centralizuotai kontroliuojamų prekinių kultūrų gamyba.
Apgaulingi žemės ūkio poveikio klimatui sprendimai sukurti taip, kad šie milžiniški žemės ūkio koncernai ir toliau vykdytų savo įprastinę veiklą. Korporacijos tvirtina, kad herbicidams (pvz., glifosatui) arba kenkėjams ir ligoms atsparios genetiškai modifikuotų augalų veislės mažina išmetamųjų teršalų kiekį, nes jas auginant mažiau įdirbama dirva, naudojama mažiau technikos ir ne taip trikdomas dirvožemis.
Tokios bendrovės kaip „Monsanto/Bayer“, „Dow“, BASF ir „Syngenta“ kuria „klimatui draugiškas“ augalų veisles, atsparias dideliam druskingumui, sausroms ir ekstremalioms temperatūroms. Tačiau iš esmės visais šiais pokyčiais siekiama įtvirtinti pramoninės žemdirbystės modelį, kuris ir yra problemos priežastis.
„Tačiau iš esmės visais šiais pokyčiais siekiama įtvirtinti pramoninės žemdirbystės modelį, kuris ir yra problemos priežastis.”
Biologinė anglis – tai biomasės deginimas pirolizės būdu ir anglies prisotintos medžio anglies užkasimas dirvožemyje. Tačiau biomasė gaunama deginant medžius, o bioanglies schemos nesprendžia miškų kirtimo problemos ar medienos deginimo bioanglies gamybai poveikio.
Bioanglies tyrimai nenuoseklūs: kartais ji didina dirvožemio anglies kiekį, o kartais – mažina. Taip yra todėl, kad į skaičiavimus retai įtraukiamas miško kirtimas ir deginimas. Be to, tyrimai laikui bėgant gali kisti, o tai veikiausiai atspindi pačios bioanglies, dirvožemio ir aplinkos kintamumą.
Gyvulių išmetamos metano dujos yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Siekiant sumažinti išmetamo metano kiekius, ūkininkams patariama kitaip šerti karves, keisti mėšlo tvarkymo praktiką ir gyvulius skersti jaunesniame amžiuje. Tačiau tai nesprendžia pagrindinės problemos – mėsos paklausa didžiulė ir sparčiai didėja, o mėsos kaina yra dirbtinai sumažinta.
Be to, nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio plečiasi koncentruoto gyvulių šėrimo operacijos (CAFO), kai gyvuliai auginami uždarose, perpildytose struktūrose ir nežmoniškomis sąlygomis – taip kenkiama žemei, o ūkininkai klimpsta į skolas. Yra mėginimų plėsti esamas didžiųjų ūkių metano dujų kompensavimo programas, skirtas CAFO ir kitiems gyvulininkystės metodams, įtraukiant juos į prekybos anglies dioksidu sistemas. Metano surinkimas pateikiamas kaip kompensacija, leidžianti iškastinio kuro korporacijoms dar labiau teršti aplinką, nors metanas yra deginamas kaip kuras.
Agroekologija meta iššūkį įprastinei praktikai
Tarptautinis judėjimas už valstietišką žemės ūkį „La Via Campesina”: „Žemdirbiams, čiabuvių tautoms ir daugybei kitų bendruomenių agroekologija ir nepriklausomybė maisto srityje sudaro puikias sąlygas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir įgyvendinti socialinį teisingumą. Agroekologija ir maisto nepriklausomybė yra socialinės, politinės ir ekologinės vizijos, vienijančios daugybę grupių į vieną judėjimą, siekiant mesti iššūkį įprastai praktikai, kurti santykius su gamta ir ginti bendros kontrolės ir prieigos prie gyvybinių poreikių sistemas.
Valstiečiams ir žemę dirbantiems žmonėms, dirvožemis, gyvuliai, sėklos ir pasėliai yra tarsi mūsų šeimos nariai. Jie mums brangūs ir negali būti paverčiami preke. Kalbėdami apie dirvožemio sveikatą, turime omenyje ne tik dirvožemio pajėgumą sekvestruoti anglies dioksidą, bet ir visą tarpusavyje susijusią, gyvybę teikiančią sistemą: mikroorganizmus, grybus, mineralus, augalų organines medžiagas, vandenį, saulės šviesą. Sveikas dirvožemis teikia gyvybę žmonėms ir nežmogiškoms gyvoms būtybėms, kurios taip pat yra mūsų teritorijos dalis.
Kalbėdami apie gyvūnus ir naminius gyvulius pirmiausia pripažįstame, kad jie yra neatsiejama mūsų agroekosistemų dalis. Mūsų gyvūnai saugo daugiametes pievas, gyvūnų ir augalų biologinę įvairovę. Jie taip pat padeda stiprinti dirvožemio sveikatą. Šis indėlis svarbus kovojant su klimato krize. Mūsų gyvuliai ir valstietiškos gyvulininkystės sistemos nėra kaltos dėl klimato krizės – dėl jos kaltas stambus, daug sąnaudų reikalaujantis, industrializuotas ūkininkavimas, kurį būtina sustabdyti.
O mes, kalbėdami apie sėklas, žinome, kad, būdami pirmoji maisto grandinės grandis, esame atsakingi už sėklų priežiūrą, išsaugojimą, naudojimą, prekybą ir dalijimąsi jomis, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį gyvybės tinkle.
Jau dabar valstiečiai ir vietinės tautos žmonijai yra padovanoję 2,1 mln. veislių iš 7 tūkst. sukultūrintų augalų rūšių. Komerciniai augintojai daugiausia dėmesio skiria tik 137 augalų rūšims, ir tik iš 16-os jų pagaminama 86 proc. pasaulio maisto produkcijos. Norint sukurti atsparumą, kurio reikia klimato krizei atremti, būtina sutelkti dėmesį į biologinę įvairovę.“
Šis tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje „Hoodwinked in the houthouse. Resist False Solutions to Climate Change“ („Užsimerkę šiltnamyje. Atsparumas klaidingiems klimato kaitos sprendimams“) 2021 m., publikuotame portale https://climatefalsesolutions.org/.
Šį tekstą parengė: „Biofuelwatch“: biofuelwatch.org.uk, „Global Justice Ecology Project“: globaljusticeecology.org , „Indigenous Environmental Network“: ienearth.org, co2colonialism.org, „La Via Campesina“: viacampesina.org
Vertimas į lietuvių kalbą: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.