Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau nei trys milijonai autobusų. Jų keleiviai vien šia transporto priemone per metus nuvažiuoja apie 7 000 milijardų kilometrų. Skirtingai nei asmeniniai automobiliai, autobusai dažniausiai yra judėjime. Įprastai, autobusuose naudojamas dyzelinas (su biodegalų priedu ar be jo) ir prisideda prie didelio kiekio šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir miesto oro bei triukšmo taršos.
Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, viešojo transporto, o ypač autobusų, dekarbonizacija yra prioritetas daugeliui pasaulio miestų. Kaip ir automobiliuose, taip ir autobusuose esminė alternatyva autobusams su vidaus degimo varikliu yra pakeisti elektriniais autobusais.
„Vilniaus jau dabar turi daug elektrinių autobusų, jie yra vadinami troleibusais, kuriai nereikia naujos infrastruktūros, ji jau yra veikianti ilgus metus“, – pastebi D. Tracevičius.
Taip pat yra ir alternatyvų naudojančių vidaus degimo variklį, pvz., suslėgtos gamtinės dujos (SDG) ar metanas (LNG). D. Tracevičius įsitikinęs, kad tokius sprendimus palaiko biodegalų pramonė, nepaisydama, kad tai visiškai nemažina oro taršos miestuose. Kita alternatyva – vandenilis; degdamas vandenilis susijungia su deguonimi, todėl šio proceso metu išsiskiria tik vandens garai. Egzistuoja net sintetinių degalų pagamintų iš elektros energijos.
Pati geriausia transporte – elektra
D. Tracevičiaus teigimu, tarp visų šių alternatyvų, turinčių savo privalumų ir trūkumų, yra viena, akivaizdžiai tvaresnė nei visos likusios. Tai yra elektra (su baterijomis) varomi autobusai. Po poros dešimtmečių likusios alternatyvos bus tik baigiamos laužyti trečiosiose pasaulio šalyse ir visiems laikams užmirštamos.
Kodėl? Viską lemia fizika. Kinija jau išbandė visas skirtingas varomąsias sistemas ir degalų rūšis ir joje šiuo metu keliais važinėja daugiau kaip 600 000 elektrinių autobusų ir iš esmės kitų alternatyvų. Praktika Kinijoje parodė, kad elektriniai autobusai yra tokie dominuojantys, kad alternatyvos beveik išnyko.
Štai Charbino miestas Kinijoje, kuris yra gerokai šiauriau nei Vilnius ir kuriame vyksta kasmetinis ledo festivalis, dar 2021 m. užsisakė 800 elektrinių autobusių.
Troleibusai – geriau už baterijas
Troleibusai, prijungtu prie laidų, yra dar efektyvesni už elektrinius autobusus su baterijomis. Šiuolaikiniai troleibusai taip pat turi baterijas, o papildomų oro laidų įrengimo ir priežiūros sąnaudos mažina praradimus. Paprastai tai naudinga tik didžiausio naudojimo maršrutuose miestų centruose.
Elektrinių autobusių su baterijomis sistema yra gerokai paprastesnė, tačiau jai reikia daugiau ir didesnių įkrovimo vietų.
Vandenilio efektyvumas daug mažesnis, nesvarbu, ar jis gaminamas iš žalios elektros energijos ir vandens, ar iš gamtinių dujų surenkant CO2. Pirmuoju atveju vandenilio gamybos efektyvumas yra ne daugiau kaip 70 proc, dar daugiau prarandama dėl paskirstymo ir saugojimo, o kuro elementų efektyvumas yra ne daugiau kaip 60 proc. Antruoju atveju gamtinėse dujose esanti anglis sudaro 41 proc. energijos, o jai išgauti, surinkti proceso metu susidariusį anglies dioksidą, nuvesti jį vamzdynais į sekvestravimo vietą ir paversti į superkritinį anglies dioksidą, kad jis būtų įleistas po žeme, reikia daug daugiau energijos.
Sintetiniai degalai, gaminami iš vandenilio ir biomasės, yra dar mažiau efektyvūs nei vandenilis, nes jie turi visus su vandenilio gamyba susijusius trūkumus. O tokius degalus naudojant vidaus degimo varikliuose, kurių efektyvumas įprastai yra perpus mažesnis nei kuro elementų, energijos nuostoliai yra dar didesni. Be to, jie prisideda prie oro ir triukšmo taršos.
Suskystintos gamtinės biodujos (biometanas) yra neefektyvu iš žaliavų naudojimo perspektyvos, nes deginant jas išsiskiria CO2 ir jis naudojamas ne ten, kur tikrai nėra alternatyvų – pvz., pramonėje. Taip pat egzistuoja didžiulių nuotekių tikimybės ir kasdien nugaruoja beveik 2 proc. Metanas sukelia maždaug 28 kartus didesnį neigiamą poveikį klimatui.
D. Tracevičaus teigimu, elektriniai autobusai laimi visais atžvilgiais. Jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsakas mažiausiais, jie tyliausi, jų sąnaudos taip pat pačios mažiausios. Kiekvieną savaitę galima išgirsti apie milžiniškus kiekius naujų elektrinių autobusų pirkimų Europoje.
Lietuvoje planuojama kažkiek naudoti vandenilinių autobusų. Patirtis rodo (net Latvijoje), kad vos tik pasibaigia vandenilio subsidijos, pereinama prie elektrinių autobusų.
Paruošta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Nuotrauka: www.circulareconomy.lt
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.