Miestų indėlis į klimato kaitą yra sudėtingas ir nelengvai pastebimas. Kaip miestų valdžiai pradėti keisti daugelio skirtingų miestų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių trajektoriją? Ir kaip užtikrinti ŠESD mažėjimą?
Štai Oslas yra vienas sparčiausiai augančių Europos miestų. Dėl mieste vykdomos klimato politikos statybose šiuo metu siekiama „grynojo nulio“ (angl. net zero), t. y. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos panaikinimo, naudojant elektrines mašinas ir kitas priemones, kuriomis siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime.
Tylesnės ir švaresnės statybvietės – tai tik vienas iš būdų, kaip miestas formuoja savo klimato biudžetą, kurį 2016 m. sudarė Oslo klimato agentūra, Norvegijai pasirašius 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriuo siekiama padėti apriboti pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Klimato biudžetas – tai Oslo būdas užtikrinti atskaitomybę už savo ambicingą įsipareigojimą iki 2030 m. 95 proc. sumažinti miesto mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2009 m. lygiu.
Pagrindiniai klimato biudžeto privalumai yra tai, kad juo skatinama imtis ankstyvų veiksmų, nustatomos priemonės, kurių sėkmė priklauso nuo daugelio miesto agentūrų, ir suteikiama galimybė miestui tiesiogiai bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis, kad būtų sukurta naujų technologijų paklausa.
Kai kurios iš priemonių apima perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, saugesnių dviratininkų ir pėsčiųjų judėjimo mieste užtikrinimo, nulinės taršos statybviečių kūrimo ir anglies dioksido surinkimo technologijų diegimą atliekų deginimo gamykloje.
Neišvengiama blogų sprendimų
Tikimasi, kad išmetamųjų teršalų kiekį pavyks dar labiau sumažinti 2027 m. baigus statyti Klemetsrudo elektrinę, kuri išspręs 17 proc. miesto ŠESD, susidarančių deginant atliekas ir gaminant energiją. Klemetsrudo elektrinė taps pirmąja pasaulyje atliekų naudojimo energijai gaminti jėgaine, kurioje bus įrengta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistema, galinti per metus surinkti 400 000 tonų anglies dioksido.
Deja, toks sprendimas sulaukia kritikos, yra manančių, kad daug efektyviau būtų taikyti gamintojo atsakomybę ir intensyvų rūšiavimą.
Abejojama ar bus pasiekti ambicingi tikslai
Preliminariais skaičiavimais klimato biudžetas padeda Oslui 28 proc. sumažinti viso miesto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prognozuojama, kad iki 2030 m., taikant šiuo metu priimtas priemones, išmetamųjų teršalų kiekį pavyks sumažinti 65 proc.
Vis dėlto geras pavyzdys įkvepia. Klimato kaitos biudžeto poveikis jaučiamas ir už Oslo ribų. Maždaug 200 įvairaus dydžio Norvegijos savivaldybių, pavyzdžiui, Askerio ir Bodo, vadovaujasi Oslo gairėmis ir skatina „nulinę“ statybą ir nulinės taršos transportą.
Paruošta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.