Irakas – oro tarša ir vandens trūkumas
Tarptautinės organizacijos „Moterys moterims“ tyrime „Kurti palankesnę aplinką: Moterų atsparumo stiprinimas klimato kaitos pažeidžiamose vietovėse ir konfliktų paveiktose bendruomenėse“ nurodoma, kad moterys, gyvenančios Irake, pagrindinius neigiamus pokyčius aplinkoje įvardina itin aukštas oro temperatūras, taršą, ypač – oro taršą, vandens trūkumą ir sausras.
Ypač daug dėmesio jos skiria ir dėl šių veiksnių išaugusioms kainoms.
78 proc. iš tyrime dalyvavusių moterų Irake teigė, kad per pastaruosius dešimt metų susidūrė su maisto ir 89 proc. – su vandens trūkumo problema. Irako vandens trūkumo problemos priežastis iš dalies yra ir Turkijos bei Irano siekis apriboti vandens, kuriuo dalijasi su Iraku, srautus. Tyrime dalyvavusios moterys, gyvenančios Sirijos pabėgėlių stovyklose Irako Kurdistano regione, pabrėžė pabėgėlių stovyklos taršos problemas, pvz. didžiulius šiukšlių ir atliekų kiekius stovykloje.
Nigerija – maisto trūkumas, galvijų vagystės
70 proc. Nigerijos gyventojų užsiima žemės ūkiu. Tyrime dylavusios moterys Nigerijoje, panašiai kaip Irake, kaip didžiausius klimato kaitos iššūkius įvardino maisto trūkumą, galvijų ir / arba gyvulių vagystes, infliaciją ir vandens trūkumą. Gyvulių, galvijų ar pasėlių vagystes moterys įvardino kaip priežastį didėjančių konfliktų dėl dirbamos žemės.
Keičiantis oro ir gamtos sąlygoms stichinės nelaimės tampa vis stipresnės, didėja gyventojų persikėlimo skaičius ir mažėja turimos ir dirbamos žemės kiekis, todėl didėja konkurencija dėl esamų iškelių. Ši didėjanti konkurencija įtakoja ir kylančių konfliktų skaičių bendruomenėje.
92 proc. moterų Nigerijoje tyrimo metu teigė, kad per pastaruosius 10 metų joms buvo sunku apsirūpinti maistu, o 89 proc. – jaučiančios žymiai stipresnį maisto trūkumą. Su maisto trūkumu siejami ir kiti iššūkiai: pašaro gyvuliams sumažėjimas, mažesnė įperkamų maisto produktų įvairovė, infliacija ir pirmo būtinumo prekių ir maisto produktų kainų didėjimas.
„Mūsų vaikai dažnai serga, einame 5-7 kilometrus, kad galėtume gauti geriamojo vandens. Tai taip vandens trūkumas paveikė ir augalus: dėl kritulių trūkumo arba nepakankamo lietaus kiekio mūsų ūkyje įsiveisia kenkėjai, todėl prarandame žemės ūkio produktus“ dalinosi moteris tyrimo metu.
„Turime pabusti anksčiau nei įprasta ir eiti ieškoti vandens. Taip pat jaučiamės pavargusios nuo ilgo atstumo, kurį turime įveikti, kad gautume vandens. Kartais bijome būti išprievartautos, todėl turime laukti viena kitos, eiti grupėmis“ dalinosi kita moteris tyrimo metu.
Ruanda – maisto ir vandens trūkumas
Ruanda – viena iš pažeidžiamiausių šalių klimato kaitos poveikiui. „Moterys moterims“ tyrimo metu moterys nurodė, kad pagrindinės klimato kaitos sukeltos problemos, su kuriomis jos susiduria yra maisto ir vandens trūkumas, aukštos pagrindinio naudojimo prekių kainos, galvijų trūkumas ir gyvulių vagystės.
Moterys taip pat teigė, kad didelis saulės kiekis ir sausros įtakoja žemės ūkį, ypač žemdirbystę. Kai kurios maisto ūkio kultūros, pvz. pupos ir kukurūzai, negeba prisitaikyti prie pasikeitusio klimato.
„Po sausrų prasideda smarkios liūtys, kurių metu sugriaunami namai ir nušluojami pasėliai. Mes užsiimame žemės ūkio verslu, bet dabar patiriame nuostolių ir negalime sumokėti už vaikų mokslą. Su orų permainomis susijusios sveikatos problemos taip pat tapo įprastos: gripas, kosulys, kvėpavimo takų sutrikimai ir galiausiai badas“ teigė moteris iš Ruandos.
40 proc. iš visų apklaustų moterų nurodė, kad maisto nepriteklius pablogėjo beveik dvigubai per pastaruosius metus.
Pietų Sudanas – sumažėja derlius, žūsta pasėliai
Pietų Sudano ekonomika grindžiama žemės ūkiu, pagrinde – ūkininkavimu, gyvulininkyste ir žvejyba. Apie 85 proc. namų ūkių augina javus ir apie 65 proc. – galvijus. Dauguma Pietų Sudano moterų užsiima žemės ūkiu arba yra priklausomos nuo pajamų iš šio sektoriaus.
Dėl klimato pokyčių, pvz., sausringų sezonų ir dažnesnių potvynių sumažėja derlius, žūsta pasėliai dar iki derliaus nuėmimo. Moterys tyrimo metu teigė, kad dėl mažėjančių resursų ir iššūkių žemės ūkio srityje itin padidėjo vagysčių skaičius.
Klimato kaita taip pat įtakoja konfliktus, jų trukmę bei žmonių persikėlimus. Moterų pažangos organizacija (Women Advancement Organization) – Pietų Sudano NVO, skatinanti darnių paslaugų kūrimą bei moterų verslus, teigia, kad žemės ūkio kultūrų deginimo praktika yra konfliktų ir žmonių persikėlimo skatinimo pavyzdys. Pavyzdžiui, kilus konfliktui ūkininkai iškeldinami iš savo žemių, kad išvengtų smurto ir atvykusios ginkluotos grupuotės sudegina ištisus ūkius. Ūkininkams persikėlus ši žemė toliau nedirbama ir neprižiūrima, o žmonės bijo grįžti atgal.
Parengta pagal tarptautinės organizacijos „Moterys moterims“ tyrimą „Kurti palankesnę aplinką: Moterų atsparumo stiprinimas klimato kaitos pažeidžiamose vietovėse ir konfliktų paveiktose bendruomenėse“.
Parengė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. Nuotrauka Unsplash.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.