2019 m. ataskaitoje apie moteris, taiką ir saugumą, JT Generalinis Sekretorius paskelbė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos klimato kaitos sąsajos su konfliktais per lyčių perspektyvą, tai yra, kad klimato kaita įtakoja konfliktus (ir atvirkščiai) ir tai veikai skirtingas lytis nevienodai.
Moterys ir mergaitės itin smarkiai kenčia nuo stiprėjančių klimato krizių ir vykstančių konfliktų. Nenuostabu, kad labiausiai klimato kaitos pažeidžiamos bendruomenės dažnai susiduria ir su didesne konfliktų ir ekonominio nestabilumo įtaka. Šios rizikos kelia pavojų bendruomenių, ypač moterų, gyvenimui visapusiškai.
Klimato teisingumo, lyčių lygybės ir taikos sąsajos yra neginčijamos. Jungtinių Tautų ekspertai įspėja, kad dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo didėja smurto prieš moteris ir mergaites rizika ir paplitimas visame pasaulyje bei jų situaciją dar labiau pablogina skurdas ir nelygybės.
Klimato kaita skatina gyventojų per(si)kėlimą, jų ekonominį nestabilumą ir aštrina konfliktus dėl išteklių, o tai mažina moterų galimybes rūpintis savimi, aplinka ir išgyventi. Tarkime, dėl klimato kaitos žemė tampa nederlinga, o namai – netinkami gyventi. Konfliktų zonose esančios šeimos turi ribotas galimybes persikelti, todėl jos atsiduria dar pavojingesnėje padėtyje.
Tarptautinės organizacijos „Moterys moterims“ tyrime „Kurti palankesnę aplinką: Moterų atsparumo stiprinimas klimato kaitos pažeidžiamose vietovėse ir konfliktų paveiktose bendruomenėse“ teigiama, kad kita bėda yra tai, kad moterys dažnai nedalyvauja sprendimų priėmimo procesuose.
Laikytis lyčių lygybės ir klimato aspektų yra itin svarbu įgyvendinant platesnio masto tvaraus vystymosi planus, ar moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės užtikrinimą (angl. WPS – women, peace and security). Ši esama darbotvarkė siūlo vertingas priemones, užtikrinančias labiau integruotą požiūrį į klimato teisingumo, lyčių lygybės ir lyčių lygybės aspektų įgyvendinimą, lygybę ir taiką taipogi temose, susijusiose su klimatu ar klimato kaitos padariniais.
Deja, dauguma vyriausybių nekreipia dėmesio į šias sąsajas, pvz., 2022 m. tik maždaug viename iš keturių „Moterys, taika ir saugumas“ nacionaliniame veiksmų plane buvo tiesioginė sąsaja su klimatu.
2023 m. organizacija „Moterys moterims“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė moteris Afganistane, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Irake, Nigerijoje, Nigerijoje, Ruandoje ir Pietų Sudane. Tyrimo siekis – išsiaiškinti kokius klimato kaitos pokyčius moterys vietinėse bendruomenėse pastebi, kurie ir kokiu lygiu įtakoja jų veiklą ar gyvenimą ir kokias grėsmes sukuria.
Afganistanas: moterys kenčia nuo vandens trūkumo
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 34 proc. apklaustųjų moterų Afganistane teigia, kad buvo priverstos persikelti būtent dėl klimato kaitos sukelto neigiamo poveikio (sausros, potvyniai, maisto trūkumas, oro / žemės tarša ir kita). Ši klimato kaita taipogi įtakojo ir kitus aspektus, kaip pvz. 99 proc. apklaustųjų moterų nurodė, kad per pastaruosius 10 metų juto vandens trūkumą, o netgi 85 proc. iš jų nurodo, kad vandens trūkumą patiria kartais arba visuomet.
99 proc. moterų iš tos pačios interviu grupės Afganistane teigė, kad per pastaruosius 10 metų jų įsitraukimo padėtis taipogi pablogėjo ir tai tiesiogiai įtakojo ir maisto bei vandens saugumą.
Vienas iš nurodytos pablogėjusios situacijos pavyzdžių, tarkime, buvo valdžios institucijų draudimas moterims dirbti nevyriausybinėse organizacijose. Dėl šio draudimo sumažėjo vietinių NVO skaičius, kurios anksčiau dirbo su švaraus vandens užtikrinimo programomis ar vandens tiekimo šaltinių diegimu.
Taip ne vien dėl klimato kaitos padarinių (tarkime minėtų sausrų), bet ir papildomo moterų dalyvavimo barjero jos įstumtos į papildomą rizikos zoną. „Karo metu jie sunaikina šulinius ir švaraus geriamojo vandens gavybos“, – interviu metu teigia moteris Afganistane. „Vandens trūkumas neleidžia moterims eiti mokyklą ar kasdienį darbą“.
Kongo Demokratinė Respublika: pagrindinė problema – maistas
Tyrimo metu paklaustos apie klimato poveikį aplinkai, moterys Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR), kaip teigiame tyrime, pagrindines problemas įvardino maisto trūkumą, infliaciją, potvynių sukeltą žalą ir vandens trūkumą. Visos šiame tyrime dalyvavusios moterys DKR nurodė, kad per pastaruosius 10 metų susidūrė su maisto trūkumu. 52 proc. moterų nurodė, kad taip nutiko kartais, o net 46 proc. – kad nuolatos. 70 proc. moterų, kurios dalyvavo tyrime, teigė taipogi nematančios pakankamai pastangų iš valdžios, NVO ar kitų institucijų kovoje su maisto trūkumu, kuris itin smarkiai įtakoja jų gyvenimus.
Net 46 proc. apklaustųjų moterų nurodė, kad buvo priverstos persikelti dėl maisto trūkumo problemos ir situacijos blogėjimo. Potvyniai ir sausra įvardinti kaip pagrindiniai klimato kaitos veiksniai neigiamai įtakojantys žemės ūkį bei darantys tiesioginę įtaką moterų pajėgumui išmaitinti šeimą, išsimaitinti ar užsidirbti.
„Tiems, kurie prekiauja šviežia žuvimi, jos nepakanka sausuoju metų laiku. Nuo šeštojo iki aštuntojo mėnesio visuomet yra šviežios žuvies trūkumas. Ir tuomet, kurie užsiima šia veikla, šiuo laikotarpiu susiduria su sunkumais <..>. Kalbant apie gyvulių augintojus, sausuoju laikotarpiu nėra pakankamai žolės gyvulių šėrimui. Tiems, kurie gamina duoną, taipogi, jei Tanzanijoje nėra miltų, jie negali gaminti duonos, dėl to kyla pavojus, kad jų kapitalas bus prarastas“ interviu metu teigė tyrimo dalyvė.
Vandens kiekis taipogi opi problema DKR. 99 % apklaustųjų moterų nurodė, kad jos taipogi susidūrė ir su vandens trūkumu per pastaruosius 10 metų, o iš jų net 42 proc. teigė nuolat patiriančios vandens trūkumą. Moterys teigia, kad sausra joms kelia didžiausią susirūpinimą, ypač dėl to, kad daugelio iš jų pajamos yra iš žemės ūkio.
Be besikeičiančių klimato sąlygų moterys DKR taipogi kovoja ir dėl esamo vandens išgavimo – vis dar besitęsiančio konflikto metu vandens infrastruktūrai padaryta žala apriboja vandens gavybą.
Parengta pagal tarptautinės organizacijos „Moterys moterims“ tyrimą „Kurti palankesnę aplinką: Moterų atsparumo stiprinimas klimato kaitos pažeidžiamose vietovėse ir konfliktų paveiktose bendruomenėse“.
Parengė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. Nuotrauka Unsplash.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.