Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Financing for development 4, sutr. FfD4) vyks 2025 m. Pirmą kartą istorijoje ši konferencija vyks mūsų žemyne, Europoje. Tai suteikia unikalią galimybę Europos šalių vyriausybėms ir pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti procese ir užtikrinti, kad būtų priimti svarbūs sprendimai.
Deja, kol kas ankstyvame būsimojo konferencijos komunikato o juodraštyje nėra nė žodžio apie naujus paramos mechanizmus ar esmines reformas. Nors 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) tikslas primenamas, tačiau be aiškių atskaitomybės mechanizmų.
Partnerės šalys ir pilietinė visuomenė ragina diskutuoti ne tik apie OPV dydį, bet ir apie jos efektyvumą, monitoringą ir atskaitomybę. Jei FfD4 nepriims realių sprendimų, tai gali dar labiau susilpninti pasaulines vystymosi finansavimo institucijas ir skatinti alternatyvių mechanizmų atsiradimą.
Galimas ir kitas scenarijus. Jei Europa imtųsi lyderystės OPV srityje, tai būtų jos šansas stiprinti taip vadinamąją „minkštąją galią“. Tokiu terminu apibrėžiamas gebėjimas pasiekti savo tikslus tarptautinėje arenoje per įtikinėjimą ir patrauklumą (kultūrą, idėjas, vertybes), o ne per jėgą ar ekonominį spaudimą.
Bręsta „Bretton Woodso“ sistemos reforma
Pilietinė visuomenė siūlo susitarti dėl JT konvencijos dėl tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo, kuria būtų sukurta nauja normatyvinė sistema, o jos dėka būtų demokratizuojamas pagalbos valdymas, didinamas pasitikėjimas pačia oficialios paramos vystymuisi sistema. Reikia taip pat užtikrinti, kad ši parama taptų papildoma klimato kaitos finansavimo grandimi.
Taip pat svarbu nustatyti 0,7 proc. BNP tikslą, kaip pagalbos kiekio žemutinę ribą, kartu nustatant konkrečius ir privalomus terminus esamiems 0,7 proc. ir kitiems oficialios paramos vystymuisi tikslams pasiekti. Be atskaitomybės visi šie tikslai bus bereikšmiai, todėl reikia pasirūpinti ir ja.
Dar vienas pilietinės visuomenės siūlymas – inicijuoti JT procesą, kurio metu būtų peržiūrėti tarptautinių finansų institucijų ir daugiašalių plėtros bankų įgaliojimai bei valdymo mechanizmai, siekiant iš esmės pakeisti tarptautinę viešųjų finansų struktūrą (paprastai vadinamą „Bretton Woodso“ sistema, pagal vietovę, kur buvo pasirašyti pirmieji jos institucijas įsteigiantys susitarimai).
Svarbu nustatyti reguliavimo sistemas, kuriomis privačios investicijos būtų suderintos su vystymosi tikslais, ir stebėti, kaip jos plėtojamos. Būtina siekti, kad būtų priimta privaloma JT sutartis dėl tarptautinių įmonių ir žmogaus teisių.
Kalbama ir apie privačius finansus
Be to, raginama pradėti JT tarpvyriausybinį procesą, kad būtų atlikta išsami ir nepriklausoma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, mišraus finansavimo ir kitų finansavimo priemonių, sukurtų siekiant pritraukti privatų finansavimą, poveikio darniam vystymuisi, fiskalinio poveikio ir poveikio žmogaus teisėms apžvalga. Atliekant peržiūrą turėtų būti pateiktos gairės, kurios viešojo finansavimo priemonės yra pateisinamos kaip papildomo finansavimo katalizatoriai, o kurios nėra veiksmingos.
Raginama susitarti dėl JT bendrosios konvencijos dėl valstybės skolos, kurioje būtų numatytos būtinos pasaulinės skolos struktūros reformos siekiant užkirsti kelią skolos krizėms ir jas spręsti. Siekiant spręsti skolų priklausomybes svarbu susitarti su visais kreditoriais dėl koordinuoto ir besąlygiško skolų panaikinimo pasaulio pietų šalims – vystomojo bendradarbiavimo šalims-partnerėms, kad jos galėtų įgyvendinti DVT darbotvarkę, Paryžiaus susitarimus ir vykdyti pagrindinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
Persilaužimo taškas ar dar viena prarasta galimybė?
JT taip pat turėtų įsipareigoti vykdyti visapusišką bendradarbiavimą mokesčių srityje. Visos vyriausybės turi patvirtinti derybų dėl JT pagrindų konvencijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ir dviejų protokolų iki 2027 m. pabaigos sąlygas bei įsipareigoti konstruktyviai dalyvauti tolesnėse derybose dėl JT mokesčių konvencijos.
ES valstybės narės laikosi skirtingų nuomonių, tad lieka neaišku, ar sprendimai bus priimti iki konferencijos „už užvertų durų“, ar jie bus atvirai diskutuojami su partnerėmis šalimis. Kviečiame visas suinteresuotas šalis, politikos formuotojus ir pilietinę visuomenę prisidėti prie skaidresnės ir veiksmingesnės vystomojo bendradarbiavimo sistemos sukūrimo. FfD4 turi tapti lūžio tašku, o ne dar viena praleista galimybe.
Parengė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
Iliustracija Canva.com.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>