Naujausias aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ tyrimas rodo, kad yra didelių pažeidimų, susijusių su palmių liekanų, naudojamų atsinaujinančiame dyzeline (HVO), kurį parduoda didžiausios naftos perdirbimo bendrovės, suvartojimu.
T&E tyrimas rodo, kad Europoje parduodamo „atsinaujinančio dyzelino“ pagrindinė sudedamoji dalis greičiausiai yra apgaulinga. Į Europos biodegalus maišoma beveik dvigubai daugiau palmių aliejaus spaudyklų nuotekų (POME), palmių aliejaus gamybos liekanų, nei jų yra visame pasaulyje.
Reikia nustatyti griežtesnius politinius apribojimus ir panaikinti specialias paskatas POME biodegalams, kad „atliekiniai“ biodegalai nebūtų paprasčiausiai maskuojami palmių aliejumi, teigiama T&E pranešime spaudai.
Naftos bendrovės siūlo „atsinaujinančio dyzelino“ produktą, vadinamą HVO, kuris „ant popieriaus“ leidžia gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį – kai kuriais atvejais net iki 95 proc. Pagrindinė šio kuro sudedamoji dalis yra POME – vandeningas dumblas, kuris susidaro gaminant palmių aliejų. POME gali sudaryti ketvirtadalį visų 2023 m. ES sunaudojamų HVO biodegalų.
Oficialiais duomenimis, 2023 m. Europos biodegalų gamyboje buvo sunaudota daugiau kaip 2 mln. tonų POME aliejaus. Tai gerokai daugiau nei 1 mln. tonų, kurių, kaip apskaičiuota, galima gauti visame pasaulyje, nors T&E skaičiavimai rodo, kad faktinis POME aliejaus surinkimas praktikoje greičiausiai yra daug mažesnis.
Įprastinio palmių aliejaus naudojimas biokuruose 2019 m. pasiekė aukščiausią lygį – apie 3 mln. tonų, o iki 2023 m. pabaigos sumažėjo 80 proc. Tai didele dalimi lėmė ES sprendimas palmių aliejaus biodegalų naudojimą palaipsniui išbraukti iš atsinaujinančiųjų išteklių tikslų iki 2030 m. Tuo tarpu jo vietą užima atliekomis pagrįstos alternatyvos, pavyzdžiui, panaudotas kepimo aliejus, gyvūniniai riebalai ir atliekos, tokios kaip POME, kurios dabar sudaro 40 proc. visų ES biodegalų. T&E įspėja, kad palmių aliejus tiesiog patenka į Europą kitu pavadinimu.
Cian Delaney, Transport & Environment kampanijų koordinatorius teigia: „Atrodo, kad didelė dalis POME gali būti tik užmaskuotas palmių aliejus. Tai kelia rimtą susirūpinimą, ar šis atsinaujinantis dyzelinas arba HVO yra toks ekologiškas, kaip teigia didžiausi naftos gamintojai. Turime panaikinti politines paskatas, kurios sudaro sąlygas, kad įtartinos biodegalų žaliavos patektų į Europą kaip tariamai tvarūs degalai.”
2023 m. Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija buvo didžiausios POME vartotojos Europoje. Trečdalis Ispanijos biodegalų buvo pagaminti iš POME, o Italijoje – beveik 20 proc. Vokietijoje POME suvartojimas 2021-2022 m. išaugo keturis kartus, tačiau 2023 m. išliko stabilus, nepaisant didėjančio importo ir mažėjančių biodegalų kainų.
Sparčiai didėjant POME biokuro naudojimui ES, POME kainos 2024 m. viduryje pasiekė beveik 90 proc. palmių aliejaus kainos, o tai rodo, kad gali prireikti POME perklasifikuoti iš liekanų į šalutinį produktą, jei jo vertė ir toliau didės, teigia T&E. 2023 m. didžiausios Europos naftos bendrovės POME išleido 2 mlrd. eurų.
Šių metų sausį Indonezijos vyriausybė paskelbė duomenis, iš kurių matyti, kad POME eksportas 2023 ir 2024 m. gerokai viršijo Indonezijos vyriausybės įvertintus bendrus pajėgumus.
Pagal T&E informaciją parengė R. Trainytė. Iliustracija – Canva.com.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>