Europos nevyriausybinių organizacijų konfederacijos „Concord“ šių metų spalio pabaigoje publikuota ataskaita „AidWatch“ atskleidė, kad ES valstybių narių oficiali parama vystymuisi (OPV) vis dažniau tarnauja nacionaliniams interesams, o ne šalių partnerių poreikiams. Daugiau nei vienas iš penkių eurų, kuriuos šalys deklaravo kaip paramą vystymuisi, neatitinka pagrindinių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytų kriterijų.
Siekdamos sumažinti savo OPV išlaidas, šalys į jas dažnai įtraukia išlaidas, susijusias su migrantų ar pabėgėlių integracija šalies viduje. Ataskaitos autorių teigimu, šios tendencijos rodo, kad Europos šalys vis labiau remiasi trumpalaikiais nacionaliniais interesais, o ne ilgalaikiais vystymosi tikslais.
Lietuva vis dar atsilieka
Pernai metais Lietuva oficialiai skyrė 197 mln. eurų vystomojo bendradarbiavimo sričiai, tai sudaro 0,28 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Lyginant su 2022 m., ši parama sumažėjo penktadaliu, kai ji siekė 231,31 mln. eurų. Visgi Lietuvai tai išlieka beprecedentė paramos suma, turint omenyje iki 2022 m. dažniausiai svyravusiu 0,11 proc.
Didžioji dalis 2023 m. suteiktos paramos buvo skirta Ukrainai – 52 mln. eurų; tai sudaro 30 proc. visos Lietuvos oficialios paramos vystymuisi skirto finansavimo. Šiuo metu Lietuva yra viena iš aktyviausiai Ukrainos atstatymo procesą remiančių šalių, kuriame plėtojamos ir partnerystės su kitomis šalimis.
Tapdama ES nare Lietuva įsipareigojo OPV skirti ne mažiau kaip 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Deja, nors ir priartėta, Lietuva vis dar atsilieka nuo savo įsipareigojimo.
Raginimai laikytis įsipareigojimų
Nevyriausybinės organizacijos ragina Europos šalių vyriausybes laikytis įsipareigojimų ir 0,7 proc. nacionalinių pajamų skirti vystomojo bendradarbiavimo plėtrai. Pabrėžiamas, kad skiriant OPV, šalių dėmesys turi būti sutelktas skurdo mažinimui, nelygybės naikinimui, o taip pat – prisitaikymo prie klimato kaitos, nuostolių ir žalos finansavimo didinimui.
Prisidėdama prie šių siūlymų Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma rekomenduoja Lietuvai:
• orientuotis į ilgalaikius tvarios plėtros tikslus, o ne tik reaguoti į trumpalaikius nacionalinius interesus;
• stiprinti partnerystes su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene. Šių šalių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir skaidrumo didinimas padėtų užtikrinti, kad paramos strategijos atspindėtų realius poreikius;
• plėtoti viešųjų konsultacijų sistemą, kuri leistų nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei aktyviau dalyvauti OPV proceso formavime. Tokiu būdu šalis galėtų užtikrinti, kad parama ne tik efektyvi, bet ir atitinka šalių partnerių lūkesčius bei poreikius;
• investuoti į globalaus švietimo ir globalaus pilietiškumo ugdymo programas, t. y. daugiau informuoti visuomenę apie globalias problemas; tai didintų visuomenės informuotumą tarptautiniais vystymosi klausimais ir padėtų piliečiams geriau suprasti, kaip jų indėlis gali paveikti pasaulį. Kartu, tai pagerintų šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje. Integruodama globalų švietimą į savo vystymosi paramos strategiją, Lietuva remtų tarptautinius tikslus ir ugdytų sąmoningą bei atsakingą visuomenę.
Įsipareigojimai – tik ant popieriaus?
Jungtinės Tautos 1970 m. išsikėlė tikslą – kad 0,7 proc. nacionalinių pajamų būtų skiriama vystomojo bendradarbiavimo plėtrai. Realios paramos apimtys dar nepasiekė šio rodiklio.
Priklausomai nuo paramos davėjo ekonominio pajėgumo, pasaulėžiūros ir tikėjimo vienų ar kitų priemonių efektyvumu, įvairiose šalyse keliami skirtingi vystomojo bendradarbiavimo tikslai, tačiau dažniausiai tai būna: skurdo mažinimas, kova su badu, ekonominės plėtros skatinimas, žmogaus teisių apsauga, parama demokratijai.
Paruošė Justina Kaluinaitė, Vystomojo bendradarbiavimo platforma
Ataskaitą galima atsisiųsti čia >>
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.