„Global Gateway“ (lietuvių k. „Pasauliniai vartai“) yra Europos strategija, kuria siekiama skatinti pažangias, švarias ir saugias iniciatyvas skaitmeniniuose, energetikos ir transporto sektoriuose bei stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas visame pasaulyje. Europos Komisija šią strategiją pradėjo vykdyti 2021 m.
„Global Gateway“ siekia sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų per 2021–2027 m laikotarpį taikant „Team Europe“ (Europos komanda) metodą, sutelkiant ES, jos valstybes nares ir valstybių – narių finansines bei plėtros institucijas. Investicijomis siekiama transformacinio poveikio skaitmeniniuose, klimato ir energetikos, transporto, sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose. Tai apima ir fizinės infrastruktūros plėtrą (pvz., atsinaujinančios energijos infrastruktūros plėtra), energiją, ir skatina kurti palankias sąlygas Europos investuotojams.
Dabartinis ES politinis požiūris į „Global Gateway “ strategiją rodo, kad tai yra pagrindinis ES užsienio ekonominės politikos elementas, kuriuo siekiama patenkinti ES ir jos partnerių interesus. ES komunikacijoje ši programa pristatoma kaip inovatyvi, sukurianti išskirtinį teigiamą poveikį Globaliųjų Pietų šalims. „Global Gateway pristatoma kaip tvari, vertybėmis paremta ir skaidri alternatyva didėjančiam Kinijos geopolitiniam ir ekonominiam aktyvumui pasaulyje.
„Global Gateway “ programai įpusėjus jau galime matyti skirtingus jos vertinimus. Daug nerimo kyla dėl to, kad „Global Gateway“ finansuojama iš ES vystomojo bendradarbiavimo politkos įgyvendinimo biudžeto, kuris pagal ES deklaruotus prioritetus turėtų pirmiausiai prisidėti prie skurdo mažinimo ir ilgalaikio skurdo panaikimo pasaulyje.
2024 m. organizacijos „Counter Balance“ ir „Eurodad“ su „Oxfam“ parengė ataskaitą „Kas pelnosi iš naujosios ES vystomojo bendradarbiavimo strategijos „Global Gateway“? Naujoji ES vystomojo bendradarbiavimo strategija“. Šioje ataskaitoje analizuojama ES vystomojo bendradarbiavimo strategija „Global Gateway“. Daugiausia dėmesio joje skiriama 40-iai pavyzdinių šios strategijos projektų, ypač energetikos ir klimato (įskaitant žaliavas), skaitmeninių technologijų ir sveikatos sektoriuose. Taip pat ataskaitoje analizuojama ar „Global Gateway“ labiau orientuojasi į realius vystomojo bendradarabiaviom aspektus, ar konkrečių korporacijų interesus.
Ataskaitoje pateikiama analizė apie programos finansavimą, valdymą, projektus, programos skaidrumą ir įtaką. Joje ypač daug dėmesio skiriama energetikos ir klimato projektams, skaitmeniam ir sveikatos sektoriui bei šių projektų poveikį ES užsibrėžtiems siekiamiems vystymosi politikos tikslams, tokiems kaip jau minėta skurdo panaikinimas, žmogaus teisių stiprinimas, darnus vystymasis.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad 25-iuose iš 40-ies nagrinėtų „Global Gateway“ projektų naudos gavo bent viena Europos įmonė. Tarp šių įmonių ir stambios koorporacijos, tokios kaip „Siemens“ ir kita. Ataskaitoje pabrėžiama, kad yra didelė tikimybė, jog „Global Gateway“ pirmenybę teikia Europos įmonių verslo galimybių didinimui šalyse – partnerėse, o ne vystymosi strategijos tikslų įgyvendinimui.
Ataskaitoje minima, kad galbūt tai, kas prasidėjo kaip ES įvaizdžio kūrimo strategija, virto pagrindine išorės veiksmų kryptimi, darančia vis didesnę įtaką kitoms svarbiausioms ES politikos sritims, įskaitant ir „Žaliojo kurso“ planams. Tuo pat metu ES veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti „Global Gateway“, gali prieštarauti jos pačios įsipareigojimams laikytis aukštų žmogaus, socialinių ir darbuotojų teisių standartų, užtikrinti skaidrumą, kurti lygiavertę partnerystę, o ne priklausomybę, ir siūlyti demokratinę investavimo darbotvarkę.
Paruošė Justina Kaluinaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
Ataskaitą rasite čia (anglų k.) >>
Ataskaitos santrumpa (anglų k.) >>
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.