Spalio pabaigoje pasirodė informacija, kad Vilniaus taryba planuoja branginti automobilių stovėjimą. Sostinėje ketinama didinti rinkliavą už transporto priemonių stovėjimą, taip pat plėsti kai kurias stovėjimo zonas bei įvesti naują zoną, orientuotą į daugiabučių kiemų apmokestinimą. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius sveikina tokią iniciatyvą ir sako, kad ji yra laukta.
Pasak D. Tracevičiaus, pasaulyje jau yra gerųjų pavyzdžių, kaip miestai taiko didesnius mokesčius ir taip reguliuoja automobilių srautus.
Amsterdame – centrinėje miesto dalyje 6,5 – 7,5 Eur/valanda;
Paryžiuje – centrinėje miesto dalyje parkavimo rinkliava už pirmas dvi valandas siekia 6 Eur/valanda ir tuomet reikšmingai auga;
Londone – Sityje parkavimas kainuoja nuo 5 iki 10 svarų sterlingų už valandą priklausomai nuo automobilio kuro;
Taline – senamiesčio dalyje 10 ct/min (arba 6 Eur/valanda).
Kai kurie miestai, norėdami išvengti mokesčių apėjimo, verslams turintiems privačias parkavimo vietas centrinėse miesto dalyse yra numatę parkavimo vietos mokestį:
Notingheme – 550 svarų sterlingų (~650 Eur) per metus už kiekvieną vietą darbovietėms turinčioms 11 ir daugiau darbo vietų;
Sidnėjuje (centriniame verslo kvartale) – kiekviena komercinė automobilio statymo vieta kainuoja 2950 Australijos dolerių (~1795 Eur).
Šiuo metu didžiuosiuose ir kurortiniuose Lietuvos miestuose automobilių statymo rinkliavos yra itin nedidelės, pvz., Vilniuje siekia nuo 0,3 iki 2,5 Eur per valandą, o Kaune nuo 0,5 iki 2,5 Eur per valandą. Toks jų dydis nesprendžia automobilių srautų ir jų statymo poreikio.
Tuo tarpu šalių praktika rodo, kad aukštesni mokesčiai padeda miestams:
- valdyti eismo srautus: automoilų statymo rinkliavos padeda reguliuoti eismo srautus ir mažinti eismo spūstis, nes vairuotojai dažnai linkę mažiau naudoti automobilius, kai tenka mokėti;
- efektyviau išnaudoti miesto erdves: padidinus automobilių statymo kainas, sumažėja automobilių kiekis miesto centruose, o tai leidžia efektyviau panaudoti miesto erdvę kitoms reikmėms, pvz., pėsčiųjų zonoms, dviračių takams ar viešosioms erdvėms;
- neša ekonominę naudą: surinktos lėšos gali būti naudojamos miesto infrastruktūros plėtrai, viešojo transporto gerinimui ar kitoms viešosioms paslaugoms finansuoti. Tai padeda miestams mažinti išlaidas ir didinti pajamų šaltinius;
- tarnauja aplinkosaugos tikslams: šie mokesčiai gali skatinti žmones dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ar kitas alternatyvas, mažinant automobilių skaičių gatvėse ir, atitinkamai, oro taršą bei triukšmą;
- didina automobilių savininkų sąžiningumą: automobilių statymo mokesčiai padeda užtikrinti, kad automobilių statymo erdvės būtų naudojamos efektyviai ir sąžiningai, nes visi vartotojai moka už paslaugą, kurią naudoja. Tai mažina nepagrįstą statymo vietų užėmimą ilgą laiką.
Anot D. Tracevičiaus, Lietuvos miestų, turinčių kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, savivaldybės turėtų išplėsti mokamas parkavimo vietas bei taikyti rinkliavą, kurios dydis svyruoja nuo 1 iki 5 Eur už valandą, priklausomai nuo zonų užimtumo.
Taip pat centrinėse miestų dalyse apmokestinti privačias įmonių automobilių statymo vietas. Tai padėtų dalinai sumažinti asmeninių automobilių strautus ir padidintų viešojo transporto naudojimą.
Kiti sprendimai galintys toliau mažinti automobilių srautus miestuose – spūsčių mokestis, mažos taršos zonos, geresnė dviračių infrastruktūra bei nemokamas viešasis transportas.
Paruošta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Asociatyvi nuotrauka: Canva.com.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.