2024 m. rugsėjo 22–23 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) surengė Ateities viršūnių susitikimą. Susitikimas dar vadintas „šios kartos galimybe“ (angl. once-in-a-generation opportunity) sustiprinti pasaulinę partnerystę ir šalių įsipareigojimus spręsti iššūkius skirtingose tematinėse srityse dabartinių ir būsimų kartų labui.
Ateities viršūnių susitikimas – praėjusiais metais vykusio Darnaus vystymosi tikslų (DVT) susitikimo tąsa. Pastarajame buvo įvertinta pasaulinė situacija – kaip šalims sekasi įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus iki 2020 mteų. Pernai vykusiuose susitikimuose buvo akcentuojama, kad remiantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų ataskaita, iki šiol pasiekti tik 17 procentų darnaus vystymosi tikslų. O jų įgyvendinimui liko tik septyneri metai.
Pažangą matuoti ne vien BVP
Šių metų rugsėjį vykusio susitikimo metu po devynis mėnesius trukusių pasaulio lyderių derybų buvo priimtas Susitarimas dėl Ateities (angl. Pact for the Future). Susitarimą sudaro 56 veiksmai, kurių turi imtis šalys ir jų vyriausybės, kad paspartintų DVT įgyvendinimą.
Pakte galime rasti pirmąjį daugiašalį įsipareigojimą dėl branduolinio nusiginklavimo taip pat įsipareigojimą tobulinti žmogaus pažangos matavimus – atkreipti dėmesį į žmonių ir planetos gerovės bei tvarumo pasiekimų vertinimą. Ekonomiškai mažiau išsivysčiusioms šalims žadama suteikti didesnę galią sprendimų priėmime – įskaitant ir aptartus skirtingus scenarijus dėl Saugymo tarybos reformacijos, įtraukiant šalis iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos.
Įgyvendinimas – kol kas neaiškus
Kaip dažnai būna su JT rezoliucijomis ir įsipareigojimais – įgyvendinamoji dalis lieka ne tokia aiški: susitarimas dėl ateities yra pilnas ambicingų tikslų ir įsipareigojimų, tačiau jame trūksta konkrečių, realistiškų veiksmų, kurių organizacija galėtų imtis siekdama įgyvendinti savo viziją.
Pavyzdžiui, Susitarime teigiama, kad šalys „užbaigs badą ir panaikins maisto nepriteklių“, pasieks lyčių lygybę, apsaugos aplinką ir klimatą, tačiau dokumente nėra nurodyta, kaip JT ir jos narės tai įgyvendins – tai labiau panašu į retorinius, o ne realius pažadus.
Susitarimo dėl ateities klimato įsipareigojimai tik patvirtina esamus susitarimus, ypač Paryžiaus susitarimą, tačiau neįveda naujų, ambicingesnių tikslų. Kadangi globaliai jau dabar sunkiai įgyvendinami užsibrėžti klimato tikslai, neviltyje ir vėl paliekamos klimato kaitos poveikius labiausiai jaučiančios šalys ir jų piliečiai.
Vis dėlto kai kurie pasiūlymai yra gan konkretūs, tarkime, peržiūrėti JT taikos palaikymo operacijų būklę. Svarbu, kad JT narės, tame tarpe ir Lietuva, parengtų tinkamą įgyvendinimo planą toms susitarimo dalims, kurios gali būti įgyvendinamos.
Mažiau išsivysčiusios šalys ir vėl liks nuošalėje?
Ekonomiškai silpniau išsivysčiusios šalys dar Susitarimo rengimo proceso metu kalbėjo apie konkrečių įsipareigojimų poreikį reformuoti tarptautines finansų institucijas. Tai jos pabrėžė ir susitikimo metu. Šios šalys siekia prieigos prie lengvatinio finansavimo, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos poveikio mažinimą. Ekonomiškai mažiausiai išsivysčiusių šalių (angl. Least Developed Countries) grupė pabrėžė tokias problemas kaip neįvykdytus oficialios plėtros pagalbos, klimato finansavimo įsipareigojimus ir didėjantį skolų / paskolų sistemų spaudimą.
Nevyriausybinės organizacijos – neišgirstos
Šių metų vasarį, daugiau nei 400 pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių pagal „UNmute“ iniciatyvą, pateikė jungtinį pareiškimą, ragindamos aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į pasirengimo Ateities viršūnių susitikimui bei Susitarimo rengimui. Deja, bet jos nebuvo išgirstos. Tad ribota prieiga prie neformalių konsultacijų bei susitarimo teksto tarpinių variantų, apsunkino pilietinės visuomenės įsitraukimą tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje rengiant šį dokumentą ir planuojant procesus.
Parengė Justina Kaluinaitė
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Straipsnį prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.