Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukialinčių dujų (ŠESD) šaltinių ir sudaro apie 23 proc. viso šalies ŠESD (tik energetikos sektorius turi didesnius ŠESD išmetimus). Šie rodikliai per pastaruosius kelis metus augo, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime.
Atrajojant išsiskiria metanas
Žemės ūkio ŠESD būtų galima išskirstyti į kelias pagrindines dalis – virškinimo fermentaciją ir tiesioginį dirvožemio naudojimą (t.y. mineralinių azotinių trąšų naudojimą).
Net apie 40 proc. žemės ūkio ŠESD išmetimų (ir daugiau nei 9 proc. visos Lietuvos) sudaro atrajojančių gyvūnų metano dujų (CH4) išmetimai.
Lietuvoje 2022 m. dėl galvijų susidarė 96 proc. (pieninių galvijų ‒ 49 proc., ne pieninių galvijų ‒ 47 proc.) iš žarnyno fermentacijos išmetamo CH4 kiekio. Kiaulių išmetamas ŠESD kiekis sudarė 1,2 proc., arklių ‒ 0,4 proc., avių ir ožkų ‒ 2,5 proc. Lyginant su 2021 m., Lietuvoje bendras iš žarnyno fermentacijos išmetamo CH4 kiekis padidėjo 1,8 proc.
Metanas ‒ didesnis blogis
Metano dujos, lyginant su anglies dvideginiu, yra maždaug 28 kartus labiau prisidedančios prie šiltnamio efekto atmosferoje. Būtent dėl metano dujų išmetimų ir su atrajojančiais gyvūnais susiję maisto produktai turi reikšmingą klimato pėdsaką.
Kilogramas sūrio yra siejamas su 8,86 kg CO2 ekvivalento, sviestas su dar daugiau – 11,52 kg CO2 ekv. Aviena ir Jautiena atitinkamai turi dar didesnį poveikį – apie 28 kg CO2 ekvivalento.
Mėsos paklausa tik auga
Tvarausia išeitis būtų sumažinti pramoniniu būdu auginamų atrajojančių gyvulių skaičių. Tačiau tokie pokyčiai vyksta lėtai, o daugėjant pasiturinčių planetos gyventojų – mėsos paklausa, įskaitant jautieną, auga.
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką atrajotojų CH4 išskyrimui, yra pašaro sudėtis ir kiekis. Pašarų kokybei ir virškinamumui įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip augalų rūšis, veislė, subrendimas ir sandėliavimo būdai. Į pašarus siekiant sumažinti ŠESD išmetimus buvo pradėti įterpinėti net jūros dumbliai. Pastarieji demonstruoja net reikšmingus teigiamus rezultatus.
Į pagalbą ‒ dumbliai?
Northamptono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad raudonųjų jūros dumblių rūšies Asparagopsis taxiformis naudojamo kaip priedo pašarams išmetamo metano kiekis sumažėjo iki 99 proc. Tačiau ši jūros dumblių rūšis neauga šaltesniame klimate yra invazinė ir gamina mažai biomasės. Kai kurios Europos šalys (Švedija, Jungtinės Karalystė, Airija) finanuoja tolimesnius tyrimus, tad ateityje čia tikimasi proveržio.
Paruošta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Asociatyvios nuotraukos šaltinis VšĮ „Žiedinė ekonomika“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.