ES aplinkos ir klimato ministrams
Rašome prieš 2024 m. spalio 14 d. Aplinkos (ENVI) tarybos posėdį, kuriame bus priimtos Tarybos išvados dėl pasirengimo 29-ajai JTBKKK šalių konferencijai (COP).
Artėjant COP29 ir spalio 14 d. ENVI tarybos darbotvarkėje numatant išvadų dėl COP29 priėmimą, raginame Europos Sąjungą pademonstruoti drąsią lyderystę skatinant platesnio užmojo, į žmones, gamtą, teisingumą, skaidrumą ir lygiateisiškumą orientuotą požiūrį.
Šiais metais, pažymėtais pražūtingu klimato poveikiu, smurtinga geopolitika ir didėjančiais pasaulinių veiksmų atotrūkiais, ES turi imtis veiksmų, kad paremtų permainų darbotvarkę, kuri atitiktų mokslinę skubą, pirmenybę teiktų taikai ir teisingumui ir būtų orientuota į labiausiai nukentėjusiųjų poreikius.
Reikšmingai padidinti tarptautinį klimato kaitos finansavimą
COP29 turi nustatyti gerokai platesnio užmojo naują kolektyvinį kiekybinį tikslą, kuris atspindėtų besivystančių šalių poreikius. Pagal šį tikslą turėtų būti siekiama nukreipti mažiausiai 1 trilijoną JAV dolerių viešųjų dotacijų ir dotacijoms prilygstančių lėšų, kad būtų paskatintos ir remiamos būtinos permainos pasaulio pietuose. Atskiri, kiekybiškai išreikšti viešųjų finansų subtikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir nuostolių bei žalos veiksmais, turėtų padėti nukreipti šias lėšas[1].
ES turėtų ir toliau strategiškai vadovauti turtingųjų šalių sąjungininkams, kad būtų įgyvendinti gerokai didesni finansiniai įsipareigojimai.
CAN Europe nepritaria ES pozicijai, pagal kurią įnašų mokėtojų grupės išplėtimas laikomas būtina plataus užmojo naujojo kolektyvinio kiekybinio tikslo (angl. New Collective Quantified Goal, NCQG) sąlyga, kai išsivysčiusios šalys dar nepateikė jokio aiškaus pasiūlymo, kaip jos padidins viešąjį klimato kaitos finansavimą.
Pagrindinė ankstesnio 100 mlrd. dolerių tarptautinio klimato finansavimo tikslo (2020-2025 m.) pamoka yra ta, kad ypač klimato požiūriu pažeidžiamose ir nestabiliose aplinkybėse rinkos skatinamas privatus finansavimas yra nepakankamas, neprieinamas, netinkamas ir sukuria netvarią skolą. Be to, ES turi pasisakyti už tolesnį nuostolių ir žalos fondo kapitalizavimą pagal poreikius COP29.
Fondo prioritetas turėtų būti teisinga, sąžininga ir tiesioginė prieiga prie jo vietos bendruomenėms, ypač toms, kurios istoriškai buvo marginalizuotos.
ES taip pat turi pasisakyti už novatoriškus ir tvarius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, pasaulines, ES ir nacionalines subsidijas, mokesčius ir rinkliavas iškastinio kuro pramonei ir kitiems daug teršalų išmetantiems sektoriams pagal principą „teršėjas moka“, kad būtų teikiama ilgalaikė ir teisinga parama kaip NCQG sistemos dalis.
Tokie finansavimo šaltiniai gali perskirstyti trilijonus viešosios finansinės paramos klimato kaitos veiksmams, įskaitant Nuostolių ir žalos fondą, ir kartu paskatinti teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos Europoje – suvienodinti sąlygas žaliosioms pramonės šakoms konkuruoti su tradicinėmis daug teršalų išmetančiomis įmonėmis, įskaitant iškastinio kuro bendroves, žemės ūkio bendroves, oro linijų bendroves ir tarptautines finansų institucijas.
Pasaulinės apžvalgos įgyvendinimas
Atsakymas į pasaulinę apžvalgą turi atspindėti naujausias TKKK šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktas mokslines išvadas, kartu laikantis teisingumo, bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principų (CBDR-RC).
Svarbiausias visuotinės apžvalgos (angl. Gloobal Stocktake, GST) pripažinimas, kad 1,5°C yra didžiausia priimtina atšilimo riba, todėl visos Šalys turi atitinkamai suderinti savo veiksmus. Šalių konferencijos (COP29) metu turi būti numatyti konkretūs, laiku įgyvendinami būdai, kaip pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos švelninimui, finansavimui, prisitaikymui, ekosistemų apsaugai, nuostoliams ir žalai bei maisto sistemų pertvarkai.
GST rezultatuose pirmenybė turėtų būti teikiama įtraukčiai ir žmogaus teisėms, ypač marginalizuotų žmonių, įskaitant čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes, teisėms.
Rezultatuose turėtų būti atsižvelgta į kryžminį neteisingumo pobūdį ir į juos turėtų būti įtraukti į lyčių lygybę, negalią ir socialinį teisingumą orientuoti metodai. Labai svarbu, kad politika atspindėtų tiesioginių bendruomenių gyvenimišką patirtį, užtikrinant, kad marginalizuotų grupių atstovai ne tik prisidėtų, bet ir vadovautų procesui.
Spartus laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas
ES turi pirmauti pasauliniame judėjime, kurio tikslas – palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, be jokių išlygų, pvz. Tai reiškia, kad reikia įsipareigoti iki 2030 m. nutraukti anglių, iki 2035 m. – iškastinių dujų, o iki 2040 m. – naftos naudojimą šalies viduje.
Reikia nedelsiant sustabdyti visus naujus iškastinio kuro projektus ir tvirtai įsipareigoti nesiremti anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (angl. CCUS) technologijomis, kurios tebėra brangios ir neįrodytos. Todėl raginame ES pasinaudoti COP29 ir paskelbti, kad į būsimą ES NDC bus įtrauktos plataus užmojo, su 1,5°C suderintos ir teisingos iškastinio kuro atsisakymo datos. ES taip pat turėtų aiškiai parodyti, kad remia kitas šalis, kad jos įtrauktų tokias datas ir atitinkamus planus bei strategijas į savo NDC.
Nuolatinis iškastinio kuro naudojimas labai kenkia planetos gebėjimui teikti svarbiausias ekosistemų paslaugas, įskaitant stabilias orų sistemas, švarų orą, gėlą vandenį, derlingą dirvožemį ir biologinę įvairovę, ypač didelį susirūpinimą keliantį poveikį vandenynams, kurie sugeria maždaug ketvirtadalį viso pasaulyje išmetamo CO₂ kiekio ir kenčia nuo rūgštėjimo, atšilimo ir deguonies netekimo.
Raginame ES pritarti COP29 išvadai, kad iki 2030 m. pasaulio atsinaujinančiosios energijos pajėgumai padidėtų bent tris kartus – iki 11 000 GW, ir priimti nacionalinius ir ES privalomus tikslus, kad iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarytų bent 50 %, o iki 2040 m. – 100 %.
Be to, ES turi būti teikiama pirmenybė esminiam energijos vartojimo efektyvumo didinimui, siekiant iki 2030 m. sutaupyti bent 20 proc. energijos ir iki 2040 m. perpus sumažinti energijos suvartojimą. Be to, ES iki 2025 m. turi laipsniškai atsisakyti visų subsidijų iškastiniam kurui, vengdama tokių sąlyginių žodžių kaip „žalingas aplinkai“, kurie susilpnina įsipareigojimus.
Moksliškai ir teisingai suderinti klimato kaitos švelninimo siekiai
TKKK aiškiai nurodė: norint apriboti klimato atšilimą iki 1,5°C, iki 2025 m. pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi pasiekti aukščiausią tašką, o iki 2030 m., palyginti su 2019 m. lygiu, turi būti sumažintas bent 43 %, o iki 2035 m. – 60 %.
Dabartinių įsipareigojimų nepakanka. Visos JTBKKK šalys, įskaitant ES, turi sustiprinti savo dabartinius NDC, kad būtų panaikintos tiek išmetamųjų teršalų kiekio, tiek įgyvendinimo spragos, ir numatyti tvirtą politiką bei priemones šiems tikslams pasiekti.
Atėjo laikas ES priimti ambicingą 2040 m. tikslą – CAN Europe ragina ne vėliau kaip iki 2040 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų atspindėtas užmojis ir sąžiningumas, kurių reikia 1,5°C suderinamiems klimato kaitos veiksmams – ir susijusį 2035 m. 2 tikslą (ne mažiau kaip 82 proc. bendro sumažinimo), kuris būtų įtrauktas į naująjį nacionaliniu lygmeniu nustatytą įnašą (NDC). ES taip pat gali parodyti svarbų pavyzdį siekdama trijų tikslų, susijusių su bendru 2040 m. tikslu, įskaitant: a) bendrąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą; b) grynąjį sekvestravimą LULUCF sektoriuje; c) nuolatinį pramoninį šalinimą.
Pasaulis stebi, ar ES bus viena pirmųjų ir ambicingiausių NDC įgyvendintojų. Tai suteiks pasitikėjimo kitiems didžiausiems teršėjams, kad jie galėtų kuo anksčiau pateikti plataus užmojo NDC, geriausia – iki JTBKKK sutarto termino, t. y. iki 2025 m. vasario mėn.
Nors ES sprendimų priėmimo procesai gali būti lėti, ministrai negali sau leisti nusivilti – ankstesnio NDC pateikimo termino ES laikėsi tik dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos buvo atidėtas COP26 posėdis. ES vadovai turi patikinti pasaulį, kad jų užmojai yra tvarūs per COP29, ir, jei reikia, įsikišti į gruodžio mėn. įvyksiantį ES Tarybos posėdį, kad būtų paspartintas NDC priėmimas pakankamai greitai, kad ES atitiktų klimato kaitos lyderės statusą.
Taip pat būtina paspartinti įgyvendinimą ir padidinti ES užmojį iki 2030 m., kad būtų galima išnaudoti klimato kaitos veiksmų socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinti ilgalaikę Europos gerovę ir pasiekti klimato neutralumą, teigiama CAN Europe ataskaitoje2.
CAN Europe ragina ES viršyti savo 2030 m. užmojį ir bent 65 proc. sumažinti bendrąjį išmetamųjų teršalų kiekį (76 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį), kad būtų pasiektas 1,5°C tikslas ir visiškai pasinaudota šia socialine ir ekonomine nauda.
Žmogaus teisės ir pilietinės visuomenės dalyvavimas
Nėra klimato teisingumo be žmogaus teisių.
ES turi vadovauti užtikrinant žmogaus teisių apsaugą tarptautiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose klimato procesuose ir kovoti už tai, kad pilietinė visuomenė ir bendruomenės galėtų prasmingai dalyvauti. Be to, tarptautinės žmogaus teisės ir griežtos aplinkos apsaugos priemonės turėtų būti svarbiausi ES aspektai pasirašant ar įgyvendinant dvišalius susitarimus (pvz., dėl klimato ir energetikos) su trečiosiomis šalimis.
Nepriklausoma pilietinės visuomenės vykdoma tarptautinio klimato valdymo stebėsena nėra „gražus dalykas“ – ji neatsiejama nuo JTBKKK proceso sėkmės ir neturėtų būti pajungta privatiems interesams, priekabiavimui ar bauginimui. Be to, vietos aktyvistai turėtų būti apsaugoti nuo žalos, taip pat ir Šalių konferencijos priimančiosiose šalyse.
Atskaitomybės stiprinimas ir interesų konfliktų šalinimas
Iškastinio kuro pramonės įtaka ir toliau trukdo imtis prasmingų veiksmų klimato srityje. Raginame ES siekti, kad būtų sukurta tvirta JTBKKK atskaitomybės sistema, kuria būtų apibrėžti ir reguliuojami interesų konfliktai, užtikrinant, kad būtų išlaikytas tarptautinių derybų dėl klimato kaitos sąžiningumas ir kad priimant politinius sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešajam interesui, o ne privačiam pelnui.
Tikime, kad ES turi galimybę sukurti galingą precedentą COP29 konferencijoje, pasisakydama už tikrai permainingą ir teisingą požiūrį, pagal kurį žmonės ir gamta būtų svarbiausi klimato darbotvarkės klausimai. Esame pasirengę padėti jums siekti šių tikslų.
Su pagarba, Chiara Martinelli, Europos klimato kaitos veiksmų tinklo direktorė
Šis straipsnis pirmąkart publikuotas portale „CAN Europe“.
Vertimas į lietuvių kalbą: Vystomojo bendradarbiavimo platforma.
- „CAN International“ pateiktas dokumentas dėl NCQG (2024 m. rugpjūtis) >>
2. Bold climate action: new report reveals potential €1 trillion savings for EU (2024 m. sausis) >>