Remiantis naujuoju Europos aplinkos biuro „Coolproducts“ tyrimu [2], Rytų Europoje dėl šildymo ir maisto ruošimo naudojant degimo įrenginius miršta tiek pat žmonių nuo anglies monoksido [1], kiek Vakarų Europoje dėl automobilių avarijų. Be to, dėl iškastiniu kuru kūrenamų sistemų kasmet patiriama 900-1 800 su gaisrais susijusių sužalojimų. Išvadose pabrėžiama, kad iškastinio kuro ir biomasės šildymas Europos namuose kelia neatidėliotiną pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, ir pabrėžiama, kad ES turi parengti išsamų pasitraukimo iš degimo technologijų planą.
Naujojoje EEB ataskaitoje pabrėžiama, kad degimo pagrindu veikiančios šildymo ir maisto gaminimo technologijos, palyginti su elektra varomomis analogiškomis technologijomis, kelia didelę riziką, įskaitant įrangos gedimus, apsinuodijimą anglies monoksidu ir nelaimingus atsitikimus kilus gaisrui. ]
Šiuo metu 83 % Europos namų vis dar priklauso nuo iškastinio kuro ir biomasės [3] šildymo ir maisto gaminimo technologijų. Dėl to ne tik svyruoja sąskaitos už energiją, bet ir gerokai prisideda prie bloko šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo bei nerimą keliančio sužalojimų ir mirčių, kurių galima išvengti, skaičiaus.
Autorių vertinimu, skaičiai gali būti dar didesni, nes juos galima pagrįsti tik atrinktomis šalimis, turinčiomis patikimų duomenų. Be to, duomenys apie traumas garantuotai yra nepakankami, nes daugelis nesikreipia į ligonines. Tikėtina, kad tikrieji nelaimingų atsitikimų ir sužeidimų skaičiai yra daug didesni.
Tačiau 2022 m. nacionalinės vyriausybės vis dar skyrė 3,2 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų pinigų [4] iškastinio kuro šildymo subsidijoms, nepaisant aiškių įrodymų, siejančių šias technologijas su Europos socialine, energetikos ir aplinkosaugos krize. Remiantis šios ataskaitos išvadomis, šiais pinigais bus finansuojamos būsimos mirtinos nelaimės.
Nors visos Europos duomenų vis dar trūksta, 8 valstybių narių nacionalinių duomenų tyrimas [4] parodė aiškią visuomenės sveikatos ir saugos problemų tendenciją:
– Rytų Europoje mirtingumas dėl apsinuodijimo anglies monoksidu yra gerokai didesnis nei likusioje ES dalyje – tik 2021 m. užregistruota 5 000-6 000 mirčių.
– Europoje, maždaug 900-1 800 sužalojimų per metus galima priskirti iškastinio kuro šildymo ir maisto ruošimo technologijoms.
– Lenkijoje, 27,6 proc. atsitiktinių gaisrų buityje kyla dėl iškastinio kuro šildymo. 2023 m. ugniagesiai gelbėtojai užregistravo 4 350 intervencijų, kurių metu 53 žmonės mirtinai apsinuodijo anglies monoksidu ir 1 468 apsinuodijo.
– Rumunijoje, 2022 m. dėl gaisrų, susijusių su degimo technologijomis, žuvo 305 suaugusieji, žuvo 10 vaikų, 702 suaugusieji patyrė traumas ir 40 vaikų patyrė traumas.
– 2018-2023 m. Švedijoje užregistruoti mažiausiai 6572 gaisrai pastatuose ir gaisrai, kilę dėl šildymo ir maisto gaminimo naudojant degimo technologijas
– Italijoje, 2014-2019 m. iš viso užregistruoti 1 743 sužalojimai, susiję su dujomis, naudojamomis ortakiais, iš kurių 97 proc. kilo dėl galutinio vartotojo naudojimo.
Davide Sabbadin, EEB klimato ir energetikos politikos vadovo pavaduotojas, sakė: „Europosenergetikos organizacijos (EEB) klimato ir energetikos politikos vadovo pavaduotojas: „Neįsivaizduojama, kad valstybės lėšomis ir toliau remiamos deginimo technologijos, keliančios didelį pavojų visuomenės sveikatai žmonių namuose. Investuoti pinigus į švarias, atsinaujinančias ir pigesnes alternatyvas, tokias kaip saulės energija ir šilumos siurbliai, yra nebe gėris, o moralinis politikos formuotojų imperatyvas.”
Ataskaitoje „Coolproducts“ pabrėžiama, kad būtina teikti prioritetą finansavimui, siekiant paspartinti perėjimą prie elektrinio šildymo ir maisto ruošimo sprendimų, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, kad būtų galima pasinaudoti Socialinio klimato fondo lėšomis ir paremti vidutines ir mažas pajamas gaunančius namų ūkius, kuriems gali būti sunku padengti pradines išlaidas. Šildymas ir maisto gaminimas neturėtų kelti pavojaus šeimoms. Elektros ir saulės energijos technologijos yra daugiau nei pasirengusios, kad politikos formuotojai įsipareigotų kurti saugesnius, pigesnius ir švaresnius namus visoje Europoje.
Pastabos:
[1] Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos apibrėžimas ir regionai, taikomi išskirtame duomenų rinkinyje
[2] Draudžiama nuoroda į tyrimą
[3 Europos šildymo energijos suvartojimas pagal energijos šaltinius
[4] Coolproducts tyrimas „Žalia šiluma visiems
[5] Toliau išvardytos valstybės narės yra pagrindinis tyrimo objektas dėl galimybės gauti daugiamečius duomenis: Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Airija, Lenkija, Rumunija, Švedija. Taip pat turima momentinių duomenų apie Portugaliją, Austriją, Čekiją, Vengriją, Graikiją, Bulgariją, Lietuvą ir Kiprą.
Šis straipsnis pirmąkart publikuotas EEB portale.
Vertimas į lietuvių kalbą: Vystomojo bendradarbiavimo platforma.