COP31 prasidėjo prieštaravimų fone: klimato konferenciją rengiančioje Turkijoje plečiama naftos gavyba

Dalintis

Antalijoje pirmadienį prasidėjusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP31 valstybės raginamos spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro, tačiau konferencijos šeimininkė Turkija tuo pat metu skelbia apie naujus naftos telkinius. Kaip antradienį rašo britų leidinys „The Guardian“, šis sprendimas sulaukė aplinkosaugos ir sveikatos organizacijų kritikos. Jų atstovai pabrėžia, kad įsipareigojimai kovoti su klimato kaita turi atsispindėti ir valstybių energetikos politikoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė apie du naujus naftos telkinius šalies pietryčiuose, Gabar kalnuose. Pirminiais vertinimais, telkiniuose gali būti apie 135 mln. barelių naftos. Pasak prezidento, pradėjus eksploatuoti naujus telkinius ir papildomus gręžinius, naftos gavyba šiame regione galėtų padidėti 30 proc. Nafta naujuosiuose Gaziler ir Çardaklı telkiniuose pradėta išgauti dar spalį.

„The Guardian“ kalbinta Pasaulinio klimato ir sveikatos aljanso (Global Climate and Health Alliance), vienijančio daugiau kaip 300 sveikatos organizacijų, vadovė Jeni Miller teigė, kad Turkijos sprendimas siunčia itin prieštaringą žinią bendruomenėms, kurios jau patiria klimato kaitos ir iškastinio kuro taršos padarinius. Pasak jos, sunku vienu metu raginti stiprinti sveikatos sistemų atsparumą klimato krizei ir skelbti apie planus didinti ją skatinančio iškastinio kuro gavybą.

Iškastinio kuro emisijos gali sumažėti, bet bendras CO₂ išmetimas augs

Antradienį COP31 pristatytas naujausias mokslininkų parengtas Pasaulinis anglies dioksido biudžetas (Global Carbon Budget 2026). Jame prognozuojama, kad 2026 m. anglies dioksido emisijos iš iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų – sumažės 0,4 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tikimasi, kad šiemet jos sieks 38,2 mlrd. tonų.

Kaip skelbia tyrimą atlikęs „Global Carbon Project“, naftos naudojimo sukeliamos CO₂ emisijos šiemet turėtų sumažėti 1,9 proc. Mokslininkai tai sieja ir su sparčia saulės bei vėjo energetikos plėtra, elektromobilių naudojimu, ir su energetikos rinkos sukrėtimais dėl karo Irane bei išaugusių naftos kainų. Jų vertinimu, du trečdaliai augančios pasaulinės energijos paklausos šiemet patenkinami papildoma saulės ir vėjo energijos gamyba bei elektromobiliais.

Vis dėlto tyrėjai perspėja, kad nedidelis iškastinio kuro emisijų sumažėjimas dar nereiškia ilgalaikio lūžio. Dėl miškų naikinimo ir kitų žemės naudojimo pokyčių bendras pasaulinis CO₂ išmetimas 2026 m. gali padidėti nuo 42,8 mlrd. tonų pernai iki 43,3 mlrd. tonų šiemet.

„Global Carbon Project“ duomenimis, pasauliui likęs anglies dioksido biudžetas, leidžiantis išlaikyti galimybę apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, siekia apie 150 mlrd. tonų CO₂. Esant dabartiniam išmetimo tempui, šis kiekis būtų išnaudotas per mažiau nei ketverius metus.

Tyrimo vadovas, Ekseterio universiteto profesorius Pierre’as Friedlingsteinas pabrėžė, kad iškastinio kuro emisijų sumažėjimas yra teigiamas ženklas, tačiau iš dalies dėl geopolitinių sukrėtimų įvykęs pokytis negali būti laikomas tvariu klimato krizės sprendimu. Pasak jo, ilgalaikis atsakas turi būti spartesnė švariosios energetikos technologijų plėtra.

Klimato reporterių informacija. Su DI sukurta asociatyvi iliustracija.