Klimato kaitos ekonominiai nuostoliai gali būti gerokai didesni, nei rodo iki šiol naudoti vertinimo modeliai. Nauji moksliniai metodai taip pat leidžia vis tiksliau susieti konkrečių įmonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas su klimato kaitos padariniais. Tuo metu klimato politiką vis dažniau stabdo ne atviras mokslo neigimas, o žaliasis smegenų plovimas, klaidinantys technologiniai pažadai ir organizuota dezinformacija. Tai – kelios svarbiausios naujos mokslinės įžvalgos, pristatytos prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP31 Antalijoje.
Spalio 6 d. paskelbtoje ataskaitoje „10 New Insights in Climate Science 2026/2027“ apibendrinti naujausi klimato tyrimai, paskelbti nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. birželio. Dokumentą parengė tarptautinės mokslinių tyrimų organizacijos „Future Earth“, „The Earth League“ ir Pasaulinė klimato tyrimų programa (WCRP). Prie jo rengimo prisidėjo daugiau kaip 70 mokslininkų iš beveik 30 valstybių.
Ataskaita apima ne tik fizinius klimato sistemos pokyčius, bet ir jų ekonomines pasekmes, atsakomybės už taršą nustatymą, geopolitines kliūtis bei organizuotą pasipriešinimą klimato politikai.
Klimato kaitos ekonominė žala buvo nuvertinta
Viena reikšmingiausių ataskaitos išvadų – ankstesni klimato kaitos ekonominės žalos vertinimai galėjo būti pernelyg optimistiniai.
Naujesni ekonominiai modeliai rodo, kad vadinamieji socialiniai anglies dioksido išmetimo kaštai, kuriais vertinama vienos papildomos CO₂ tonos visuomenei daroma žala, gali būti iki keturių kartų didesni, nei buvo apskaičiuojama anksčiau.
Tai svarbu ne tik mokslininkams. Šie vertinimai naudojami analizuojant klimato politikos priemonių ekonominį pagrįstumą, investicijų naudą ir taršos mažinimo sprendimus.
Jeigu klimato kaitos žala sistemingai nuvertinama, iškastinio kuro naudojimas ekonominiuose skaičiavimuose gali atrodyti patrauklesnis, nei yra įvertinus platesnes jo pasekmes visuomenei.
Mokslas leidžia tiksliau nustatyti teršėjų atsakomybę
Kita svarbi ataskaitos įžvalga susijusi su klimato kaitos poveikio priskyrimo tyrimais. Mokslininkai vis tiksliau gali nustatyti, kokią dalį konkrečių klimato reiškinių pokyčių lėmė atskirų didžiųjų teršėjų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Tyrimų rezultatai gali tapti svarbūs nagrinėjant klimato bylas, vertinant įmonių atsakomybę ir sprendžiant nuostolių bei žalos atlyginimo klausimus.
Tai keičia ir diskusiją apie atsakomybę už klimato krizę: kalbama ne vien apie valstybių nacionalinius įsipareigojimus, bet ir apie konkrečių įmonių istorinį indėlį į pasaulinę taršą.
Klimato politiką stabdo ir organizuotas pasipriešinimas
Bene viena politiškai jautriausių ataskaitos dalių skirta organizuotam klimato politikos stabdymui.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pasipriešinimas klimato veiksmams keičia formas. Jei anksčiau svarbi jo dalis buvo atviras klimato mokslo neigimas, dabar vis dažniau pasitelkiamos subtilesnės strategijos: veiksmų atidėliojimas, klimato politikos priemonių silpninimas, dėmesio nukreipimas ir tariamų sprendimų propagavimas.
Tarp tokių praktikų išskiriamas žaliasis smegenų plovimas (greenwashing), klaidinantys pažadai pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir komunikacija, kurioje akcentuojami tolimos ateities tikslai, tačiau vengiama konkrečių artimiausio laikotarpio veiksmų.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas socialinių tinklų ir generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo. Šios technologijos sudaro galimybes greičiau ir pigiau kurti bei platinti klaidinančią informaciją.
Mokslininkai ragina stiprinti interesų konfliktų kontrolę klimato derybose, didinti lobistinės veiklos skaidrumą ir griežčiau vertinti įmonių skelbiamus klimato įsipareigojimus.
Geopolitinis susiskaldymas apsunkina klimato veiksmus
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, kaip geopolitiniai konfliktai ir energetinio saugumo problemos veikia klimato politiką. Vienose valstybėse jos gali paskatinti atsinaujinančios energijos plėtrą, kitose – sustiprinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Energetikos transformacija vyksta nevienodai, o ekonominiai skirtumai gali dar labiau išryškėti. Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarptautinės klimato bei prekybos priemonės neturėtų neproporcingai apsunkinti besivystančių valstybių.
Ataskaitoje išskiriama ir maisto sistemų pertvarkos svarba. Didesnis augalinio maisto vartojimas, keičiant gamybą, tiekimo grandines ir socialinę politiką, galėtų prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo.
Šie pokyčiai reikalauja koordinuotų sprendimų, apimančių ne vien aplinkosaugą, bet ir ekonomiką, prekybą, socialinę politiką bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Naujoji klimato mokslo apžvalga primena, kad klimato krizės sprendimai priklauso ne tik nuo mokslinių žinių ar technologinės pažangos. Ne mažiau svarbu, kaip valstybės, verslas ir tarptautinės institucijos naudojasi turimomis žiniomis, kokius interesus gina ir ar geba priimti sprendimus, atitinkančius klimato mokslo išvadas.
Straipsnį parengė Klimato reporteriai pagal „Future Earth“, „The Earth League“, Pasaulinės klimato tyrimų programos (WCRP), „10 New Insights in Climate Science 2026/2027“, 2026 m. spalio 6 d. informaciją.
Unsplash.com asociatyvinė nuotrauka.
