Pirmąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP31 savaitę Antalijoje derybos nepriartėjo prie sprendimų, kurių labiausiai reikia pažeidžiamoms šalims ir klimato krizės paveiktoms bendruomenėms. Tokį vertinimą lapkričio 15 d. paskelbtoje tarpinėje konferencijos apžvalgoje pateikė tarptautinis nevyriausybinių organizacijų tinklas „Climate Action Network“ (CAN). Organizacija perspėja, kad politinis dėmesys nukreipiamas į bendras deklaracijas, o konkretūs įsipareigojimai dėl finansavimo ir teisingos pertvarkos silpnėja.
CAN teigimu, įpusėjus konferencijai blėsta lūkestis, kad Antalijoje bus pereita nuo ankstesnių klimato įsipareigojimų prie praktinių sprendimų. Organizacija ypač kritikuoja diskusijas dėl galimos bendros politinės deklaracijos – vadinamojo baigiamojo sprendimo (angl. cover decision). Pasak CAN, šios diskusijos atitraukia derybininkų dėmesį nuo konkrečių klausimų: teisingos pertvarkos mechanizmo, prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo ir išmetamųjų teršalų mažinimo.
„Climate Action Network International“ vykdomoji direktorė Tasneem Essop pareiškė, kad šalys į Antaliją atvyko siekdamos pažadus paversti žmonių apsauga, tačiau derybų metu šie pažadai silpninami. Jos teigimu, darbuotojams, susiduriantiems su pramonės pertvarka, siūloma dalytis patirtimi interneto svetainėje, o nuo potvynių ir sausrų kenčiančioms šeimoms – dalyvauti dar viename seminare, užuot užtikrinus realią finansinę paramą.
Derybose stringa teisingos pertvarkos mechanizmas
Vienas svarbiausių CAN keliamų klausimų – pernai COP30 Belene sutarto teisingos pertvarkos mechanizmo įgyvendinimas. Šis mechanizmas turėtų padėti darbuotojams, jaunimui ir bendruomenėms dalyvauti pereinant prie mažai taršios ekonomikos ir užtikrinti praktinę paramą šalims.
Tačiau, anot CAN, pirmasis derybinio teksto projektas buvo susilpnintas. Jame numatytos mažai ambicingos priemonės – interneto svetainė, kasmetinis susitikimas ir ataskaitų rinkimas. Organizacijos vertinimu, tokios priemonės nesukurtų finansavimo telkimo ir praktinės paramos sistemos, kurios reikia teisingai pertvarkai įgyvendinti.
Prisitaikymo finansavimui kyla grėsmė
Kita didelė problema – prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas. COP30 Belene šalys įsipareigojo iki 2035 m. patrigubinti šiam tikslui skiriamą finansavimą, tačiau, CAN teigimu, COP31 derybose šio įsipareigojimo įgyvendinimas stringa. Organizacija nurodo, kad Australija, vadovaujanti deryboms, taip pat Europos Sąjunga, Japonija ir Norvegija prieštaravo nuostatai dėl finansavimo patrigubinimo.
CAN pabrėžia, kad finansavimo didinimas turi būti susietas su aiškiu pradiniu atskaitos tašku ir įgyvendinimo planu. Priešingu atveju valstybės galėtų deklaruoti pažangą, tačiau nebūtų aišku, kiek naujų lėšų iš tiesų pasiekia klimato kaitos poveikį patiriančias bendruomenes.
Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į nuostolių ir žalos finansavimo fondą. CAN duomenimis, 119 valstybių pateikė prašymų skirti iš viso 2,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau fonde sukaupta tik apie 600 mln. JAV dolerių. Nepaisant šio atotrūkio, derybų dokumentuose svarstoma galimybė fondui nepateikti jokių papildomų gairių.
Nesutariama ir dėl išmetamųjų teršalų mažinimo
Derybose taip pat nėra susitarimo dėl programos, skirtos spartinti išmetamųjų teršalų mažinimą šį dešimtmetį, ateities. CAN ragina ją pratęsti ir sustiprinti iki 2030 metų, kad ji taptų priemone, skatinančia valstybes imtis greitesnių ir konkretesnių veiksmų.
Organizacija kritiškai vertina ir Turkijos pristatomą 35×35 elektrifikacijos iniciatyvą, kuria siekiama iki 2035 m. padidinti elektros dalį pasaulio galutiniame energijos suvartojime iki 35 proc. CAN teigimu, tokiai iniciatyvai trūksta aiškių teisingumo principų: elektrifikacija turi būti grindžiama atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pakeisti iškastinį kurą ir būti lydima finansinės paramos šalims, kurioms jos labiausiai reikia.
Lapkričio 16 d. paskelbtame naujame CAN leidinio „ECO“ numeryje organizacija taip pat ragino neleisti, kad įspūdingi politiniai pareiškimai pakeistų realius derybų rezultatus. Antrąją COP31 savaitę ji ragina valstybes susitarti dėl veiksmingo teisingos pertvarkos mechanizmo, prisitaikymo finansavimo didinimo, nuostolių ir žalos fondo papildymo bei spartesnio išmetamųjų teršalų mažinimo.
COP31 Antalijoje vyksta lapkričio 9–20 dienomis. Antrąją konferencijos savaitę derybos pereina į politinių sprendimų etapą, kuriame paaiškės, ar valstybėms pavyks išspręsti pirmąją savaitę likusius esminius nesutarimus.
Parengė Klimato reporteriai.
Iliustracijoje pilietinės visuomenės atstovai koridoriuose rengia protesto akciją (nuotr. © JT klimato kaitos sekretoriatas – Kubilay Ciftci).
